Praėjusį penktadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje užsienio konsultantai pristatė studijos "Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija ir poveikio aplinkai vertinimas" pirmą tarpinę ataskaitą. Remiantis preliminariomis ekspertų išvadomis, 50 mln. t krovinių per metus dabartiniame Klaipėdos uoste būtų galima krauti plėtojant dabartinę jo infrastruktūrą, papildomai investuojant į 9 naujas krantines ir užtikrinant tam tikrus gylius. Didesnio Klaipėdos uosto pajėgumo, kaip prognozuoja užsienio konsultantai, prireiktų tik 2020 metais.
Susisiekimo ministras E. Masiulis po posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad būtina apsispręsti dėl išorinio uosto, tačiau poreikio jį turėti artimiausiu metu nėra. Kalbėdamas apie suskystintų dujų terminalą ministras akcentavo, kad šiuo klausimu situaciją reikia vertinti atsižvelgiant į valstybės interesus. Tai labai svarbus projektas, užtikrinantis didesnę šalies energetinę nepriklausomybę. Ministras mano, jog kuo skubiau sutvarkius visus juridinius dalykus geriausia vieta tokiam terminalui būtų Kiaulės Nugaros sala. Pasak jo, šiuo metu akivaizdi laiko problema, nes suskystintų dujų terminalas yra reikalingas dabar ir būtina jį kuo sparčiau statyti. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad šis terminalas, turint omenyje technologiją, kai naudojamas išdujinimo laivas, Kiaulės Nugaroje nebūtinai turėtų būti įkurtas visiems laikams, t. y. pietinėje uosto dalyje jis galėtų veikti laikinai, galbūt 15-20 metų. Ateityje terminalas galėtų būti tiesiog perkeltas į išorinį uostą, kuris, tarkime, atsirastų Būtingėje maždaug 2025 metais. Problema - tik jo sujungimas su magistraliniais vamzdynais.
Nors užsienio konsultantai tarpinėje ataskaitoje užsimena, kad suskystintų dujų terminalas Kiaulės Nugaroje užkirstų kelią uosto plėtrai pietinėje dalyje, susisiekimo ministras mano, kad šioje vietoje jis jai mažiausiai trukdytų. Anot jo, Melnragės variantas būtų jautrus socialiniu požiūriu, be to, ši vieta yra rekreacinė miesto dalis. "Dėl dujų terminalo turiu savo asmeninę nuomonę, o kur turėtų būti išorinis Klaipėdos uostas šiandien dar neįsivaizduoju, galutinės nuomonės neturiu", - sakė jis spaudos konferencijoje.
Jo teigimu, kokioje vietoje bus statomas išorinis uostas, lems ir ekonominiai apskaičiavimai. Kiekviena alternatyvi vieta bus analizuojama ekonominiu požiūriu. Pasak ministro, tie dalykai turės gana daug įtakos apsisprendžiant dėl ekonominio finansinio pagrįstumo. Antras svarbus faktorius, anot jo, - Vakarų Lietuvoje gyvenančios bendruomenės socialiniai poreikiai.
Kam reikia dviejų studijų?
Spaudos konferencijoje ministro buvo klausiama, kodėl atliekamos dvi studijos, t. y. minėta Uosto direkcijos užsakymu užsienio konsultantų atliekama studija, kainuosianti 2,9 mln. Lt, ir Energetikos ministerijos pageidavimu suskystintų dujų terminalo studija. Kodėl Susisiekimo ir Energetikos ministerijos šiuo klausimu nesusitaria ir netaupo studijoms išleidžiamų pinigų?
E. Masiulio žiniomis, energetikų atliekama studija gilinasi tik į suskystintų dujų terminalo vietos, įvairių techninių galimybių ir valdymo modelio parinkimą, yra labai siaura ir apima tik vieną Uosto direkcijos užsakymu atliekamos studijos dalį, o ne visus Klaipėdos uosto ateities ir perspektyvų klausimus.
"Manau, kad studija reikalinga tam, kad būtų galima suvokti, kiek prasminga būtų investuoti į dabartinį Klaipėdos uostą, kokios maksimalios krovos galime tikėtis turint omenyje dabartinę infrastruktūrą, kada ateis tas laikas, kada Klaipėdos uostas užsikimš, t.y. iki kada turi būti priimti sprendimai. Vyriausybė, prieš priimdama sprendimą, remsis ekspertų skaičiavimais. Manau, kad ta studija, kurios tarpinę ataskaitą išgirdome, verta tų pinigų, kurie už ją bus sumokėti", - sakė ministras. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Uosto direkcijos studija yra finansuojama Europos Sąjungos (ES) lėšomis, kurias, žinoma, irgi reikia taupyti.
Pasigedo veiksmų koordinacijos
Susisiekimo ministras E. Masiulis spaudos konferencijoje prisipažino pasigendąs didesnio veiksmų koordinavimo tarp Energetikos ir Susisiekimo ministerijų. Tiesa, anot jo, pastaruoju metu jau pastebimas didesnis Energetikos ministerijos noras konsultuotis su Susisiekimo ministerija. "Matyt, pagaliau suprasta, kad be bendro žinybų veiksmų koordinavimo būtų sudėtinga realizuoti kad ir tokį projektą kaip suskystintų dujų terminalo pastatymas", - sakė jis.
Pasak susisiekimo ministro, veiksmų koordinavimo problema ateina iš senų laikų, ir ji buvo užprogramuota kur kas anksčiau, nes AB "Klaipėdos nafta" yra Energetikos ministerijos kuruojama sritis. "Manau, kad tai nėra logiška. Visos kompanijos, esančios Klaipėdos uoste, yra Susisiekimo ministerijos kuruojamoje sferoje, o vienai padaryta išimtis. Jeigu tos išimties nebūtų, ko gero, kai kurie dalykai vyktų greičiau, lanksčiau ir būtų daromi taupiau. Tačiau tai nėra didelė problema", - sakė E. Masiulis.
Kasdien - po milijoną
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija siekia perimti savo žinion akvatoriją prie Kiaulės Nugaros salos. Pagal dabar galiojančius įstatymus ji turėtų įrengti ir suskystintų dujų terminalo infrastruktūrą, tačiau artimiausioje jos investicinėje programoje tam skirti lėšų nenumatyta. Spaudos konferencijoje paklaustas, ar prireikus lėšos būtų atimamos iš kitų projektų, Uosto direkcijos generalinis direktorius E. Gentvilas atsakė: "Jeigu Uosto direkcijai būtų pavesta įrengti dujų terminalo infrastruktūrą, tai, ko gero, būtų duotas sutikimas jai pritrūkus savų lėšų skolintis pinigų. Manau, kad piniginis dujų terminalo klausimas turėtų būti sprendžiamas be valstybės biudžeto įsipareigojimo. Ko gero, valstybė nenorėtų investuoti savo pinigų, tai būtų pavesta padaryti arba Uosto direkcijai, arba AB "Klaipėdos nafta".
Mes skaičiuojame taip: 2012-aisiais Uosto direkcijai turėtų užtekti pinigų tiek, kad per vieną dieną, skaičiuojant ir šeštadienius su sekmadieniais, ji galėtų investuoti po 1 milijoną litų, t. y. per metus - apie 340 mln. Lt, ir tai ji galėtų daryti nesiskolindama. Žinoma, kitais metais mes tikrai tiek pinigų neinvestuosime į infrastruktūrą, turint omenyje kad ir problemas, kylančias dėl rangovų. Taigi lėšų bus, bet jeigu tektų statyti labai didelį objektą, gali tekti skolintis. Direkcija yra šiandien finansiškai pajėgi institucija, kuri, manau, gautų paskolas geromis sąlygomis. Šiandien mes niekaip negalime įsivaizduoti, kiek galėtų kainuoti salos pritaikymas dujų terminalui, t. y. jos apkalimas, pakėlimas ir t. t., nes nėra jokio techninio projekto.
Nesvarbu, kas statytų dujų terminalą, Kiaulės Nugara turi būti vienose rankose. Šiuo atveju geriausia, kad ji būtų valstybės rankose. Jeigu sala atiteks valstybės įmonei Uosto direkcijai, valstybė galės labai lengvai ją perduoti, tarkime, Energetikos ministerijai. Tačiau turi išnykti tas brūkšnys, esantis įstrižai salos. (Dalis salos nepriklauso Uosto direkcijai. - Aut. past.) Čia esminis dalykas. O jau paskui galima net atskiru įstatymu nuspręsti, kas turi sukurti terminalo infrastruktūrą."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą