Ekologija
Septyni iš dešimties didžiausių mirusių jūrinių regionų, kuriuose gyvybė baigia užgesti dėl deguonies stygiaus, plyti Baltijos jūroje.
Lietuvos specialistų teigimu, mūsų šalies teritoriniuose Baltijos vandenyse mirusių zonų problema nėra labai aktuali.
Šioje situacijoje kur kas labiau rūpi, kaip suderinti Europos Sąjungos reikalavimus ir realybę zonose, kurioms poveikį daro Rusija bei Baltarusija.
Didėja kasmet
Geteborgo universiteto jūros ekologijos profesoriaus Rutgerio Rozengreno ir jo amerikiečio kolegos Roberto Diaso tyrimo rezultatai - liūdnoki.
Pagrindinės deguonies stygiaus priežastys - azoto bei fosforo trąšų naudojimas žemės ūkyje, vidaus degimo variklių išmetamųjų dujų patekimas į aplinką.
Mokslininkai priėjo išvadą, kad per kiekvieną dešimtmetį nuo 1960 m. mirštančių jūrinių teritorijų plotas didėjo dvigubai. 1995-aisiais buvo suskaičiuoti 44 problemiški regionai, per 13 metų šis skaičius išaugo dešimteriopai.
Anot mokslininkų, šiuo metu 405 Žemės jūriniai regionai patiria deguonies stygių. Daugiausia tokių zonų yra ties rytine ir vakarine JAV pakrantėmis, taip pat - Europoje bei prie Kinijos krantų. Mirę regionai Baltijos jūroje sudaro iš viso 80 tūkst. kv. km.
Anot Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centro Duomenų ir jūros aplinkos politikos skyriaus vedėjos Aistės Kubiliūtės, šiose zonose paprastai fiksuojamas ilgalaikis deguonies trūkumas, susidaro sąlygos atsirasti sieros vandeniliui ir jose beveik neįmanoma jokia gyvybė.
Viena iš bedeguonių zonų susidarymo sąlygų yra gausios organinės medžiagos patekimas į aplinką, kuri nusėda ir mineralizuojasi priedugniniame sluoksnyje, ir jos irimo metu sunaudojami dideli deguonies kiekiai.
Lietuvai negresia
A. Kubiliūtė teigė, jog Lietuvos jūros vandenyse vadinamųjų mirties zonų nėra. Apskritai jų susidarymą lemia natūralios Baltijos jūros sąlygos: jūros uždarumas bei vandens susisluoksniavimas (stratifikacija), kuris sunkina deguonies patekimą iš paviršinių sluoksnių į priedugninius.
"Šios bėdos aktualios kitoms šalims, kurioms priklauso didesni Baltijos jūros plotai. Deguonies trūkumas būdingas atviroje jūroje esančioms dugno įduboms", - sakė ekologė. Remiantis tyrimų duomenimis, deguonies trūkumas (mažiau 2 mg/l) nustatomas tik atviroje jūroje žemiau 80 m gylio, tačiau šis trūkumas nėra pastovus.
Tai nereiškia, kad Lietuva gali atsipūsti. Drauge su kitomis jūrinėmis ES valstybėmis ji privalo gerinti Baltijos jūros būklę.
Tarptautinės nuostatos dėl vidaus bei priekrantės vandenų apsaugos buvo patvirtintos 2000-ųjų dokumentu - Europos Parlamento ir tarybos Bendrosios vandens politikos direktyvoje, kurios pagrindinis tikslas - siekti, kad iki 2015 m. visi ES vandens telkiniai būtų geros būklės.
Terminai jau yra
2007-ųjų metų pabaigoje Baltijos šalių aplinkos ministrų patvirtintame Helsinkio komisijos (HELCOM) - tarptautinės Baltijos jūros aplinkos apsaugos organizacijos - parengtame veiksmų plane buvo išskirtos pagrindinės problemos.
Tai eutrofikacija, pasireiškianti vandens žydėjimu, kurį skatina vandens teršimas maistinėmis medžiagomis (azoto ir fosforo junginiais); tarša pavojingomis cheminėmis medžiagomis; biologinės įvairovės nykimas, ekosistemos pusiausvyrą trikdanti laivyba ir kita ūkinė veikla.
Šių metų birželį priimta ES Jūrų strategijos pagrindų direktyva, nustatanti Bendrijos veiksmų jūros aplinkos politikos srityje pagrindus. Šia strategija bus siekiama iki 2021 m. užtikrinti gerą Europos jūrų aplinkos būklę.
Šiai strategijai įgyvendinti padės minėtas Baltijos jūros veiksmų planas, kuriama taip pat nustatyti terminai: iki 2016 m. parengti ir įgyvendinti aplinkosaugines priemones, o iki 2021 m. - pasiekti gerą aplinkos būklę, dėl ko taip pat pagerėtų sąlygos giliuosiuose Baltijos jūros vandenyse.
Gerinant aplinkos būklę eutrofikacijos atžvilgiu minėtu veiksmų planu šalys įsipareigojo sumažinti azoto ir fosforo kiekius, patenkančius į Baltijos jūrą. Lietuva iki 2016 m. turės sumažinti 880 tonų fosforo ir 11 750 tonų azoto. Tam reikės mažinti taršą iš žemės ūkio šaltinių, kelti griežtus reikalavimus komunalinių nuotekų tvarkymui, skatinti bendradarbiavimą su ne Europos Sąjungos šalimis (Baltarusija, Rusija), kurios neprivalo vadovautis ES kriterijais.
"Kompleksinė problema"
Erlandas PAPLAUSKIS, ekologas
Baltijos jūros ekologijos problemos - kompleksinis reiškinys, ties kuriuo kertasi daugybė interesų. Todėl trumpai kalbėti apie būdus jai išsaugoti labai sudėtinga. Aktuali tarša ne vien azotu ir fosforu - kur dar sunkieji metalai. Kaip žaliųjų pažiūrų šalininkas, nepritariu giliavandenio uosto statyboms - mano įsitikinimu ir žiniomis, jis visiškai nereikalingas.
Kita vertus, siekis pagerinti vandens telkinių būklę neįmanomas įgyvendinti be visuomenės švietimo. Tuo ir užsiima Lietuvos žalieji. Šiuo metu aš pats dalyvauju vaikams skirtoje aplinkotyros stovykloje, kuri veikia Karklėje.
Neapsiribojame vien teorija, tad šie vaikai tikrai žinos, kaip atskirti švarų vandenį nuo užteršto. Aš ir pats kasdieniame gyvenime stengiuosi kiek įmanoma prisidėti prie to, kad į Baltiją patektų kuo mažiau teršalų: naudoju ekologiškus skalbiklius, kitus produktus. Vis dėlto manau, kad atsakingo elgesio su gamta galima tikėtis tik iš jaunosios kartos, ją nuosekliai mokant, aiškinant šių dalykų svarbą.
Valerija LEBEDEVA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą