Žuvininkystė
Pirmadienį Klaipėdos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje bandyta analizuoti priekrantės žvejų problemas. Jie teigia, jog apmokestinamos jų negautos pajamos, prašo supaprastinti buhalteriją, smukdančią jų verslą, nori susigrąžinti patentų laikus.
Priekrantės žvejams atstovavo Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila su, pasak Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko Valdemaro Ratkevičiaus, palaikymo komanda - Palangos, Šventosios žvejybos įmonių vadovais. Be Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų, pasitarime dalyvavo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, Žuvininkystės departamento atstovai, atvykę iš Vilniaus, Aplinkos apsaugos departamento, Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žuvininkystės tyrimų laboratorijos, netgi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir uosto policijos atstovai.
Apskaitomos negautos pajamos
Nuo Nidos iki Būtingės priekrantės įmonių, žvejojančių jūroje, šiuo metu yra 102. Priekrantės žvejų problema ta, kad tiek žuvies, kiek sugauna, jie privalo užrašyti žvejybos žurnale Aplinkos ministerijos reikalavimu. Tai yra jie turi rodyti gyvą svorį. Tačiau realiai tiek žuvies jie negali parduoti, nes dalis būna paukščių išlesta, ruonių išėsta, bangų suplakta. Žvejų teigimu, 30-40 proc. būna prekinės išvaizdos neturinčios žuvies. Tačiau ir ta dalis žuvies, kuri neparduodama, t. y. negautos pajamos yra apmokestinamos, tad žvejams susidaro nemenkos piniginės sumos. Kai kurių specialistų manymu, neprekinės vertės žuvies būna 20-25 proc.
Vyriausybės nutarimu yra nustatytas 1 proc. natūralios netekties. Tarp žurnale užrašyto sugauto žuvies kiekio ir to, kai krante ji pasveriama, yra numatyta 20 proc. paklaida. Tačiau žvejų tai netenkina.
Pasak A. Bargailos, aukšti pareigūnai be įrodymų leptelėjo, jog priekrantės žvejai nenurodo apie 50 proc. sugautos žuvies, kad tiek žuvies jie parduoda be dokumentų, tad dabar žvejai stebimi pro žiūronus.
Kur dėti netikusias žuvis?
Netinkamas žuvis žvejai naudoja kas kur: kas kiaules šeria, kas ūkininkams atiduoda. Į klausimą, ar ir lašišomis šeriamos kiaulės, žvejys atsakė: "Taip, o kur aš jas dėsiu, jeigu negaliu parduoti". Toks atsakymas šokiravo kontroliuojančių institucijų atstovus. Buvo replikuojama, jog prašoma priekrantės žvejams padidinti kvotas, o jie mat žuvimis kiaules šeria.
Beje, netikusias žuvis "nurašyti" galima tik veterinarijos tarnybai leidus. Tačiau pasitaiko tokių štorminių dienų, kai beveik visi žvejai grįžta su suplaktais laimikiais, tad jie baiminasi, jog veterinarijos tarnyba nespėtų jų aptarnauti. Esą būtų toks ilgas procesas, kad reikėtų stabdyti žvejybą.
Veterinarijos tarnybos viršininko Virginijaus Gailiaus teigimu, dėl to problemų tikrai nekils, tarnyba savo darbą atliks. Pasak jo, Žvejams tik reikia fiksuoti visus savo veiksmus, ir tiek. Patarta tiesiog turėti dokumentus, kur yra neparduota žuvis.
Žuvys skrodžiamos valtyse
Priekrantės žvejai žuvis skrodžia būdami jūroje tiesiog valtyse ant apverstų dėžių, plauna švariu jūros vandeniu, o vidurius kas meta už borto, kas parsiveža į krantą kiaulėms. Tai jie daro todėl, kad neskrostos žuvies iš jų niekas neperka. Beje, Operatyvinės kontrolės skyriaus vadovas sakė, jog inspektoriai nėra užfiksavę atvejų, kad būtų į krantą pargabenti žuvų viduriai ar sugedusi žuvis.
Žvejų manymu, dėl to, kad viduriai metami į vandenį, problemos neturėtų būti, nes juos sunaikina žuvėdros ar žuvys. Jie sako, kad ir vokiečiai meta žuvų atliekas į jūrą ir už tai nėra baudžiami.
Lietuvoje Aplinkos ministerija draudžia mesti žuvies vidurius į jūrą. Beje, Atliekų tvarkymo įstatymas reikalauja, kad jos būtų vežamos į krantą.
Be to, priekrantės žvejams keliami panašūs reikalavimai kaip žuvies perdirbėjams ir nenorima leisti jiems žuvį skrosti valtyje, nors jie nėra perdirbėjai. Beje, didesniame laive tokio draudimo nėra, nes ten yra visos būtinos sanitarijos sąlygos.
Suprasti paprastą žmogų
Priekrantės žvejai skundžiasi, kad jie sugaudami keliasdešimt kilogramų yra priversti samdyti buhalterę. Sakoma, jog priekrantės įmonė per metus teuždirba 15 tūkst. Lt. Beje, kitose šalyse žvejai, per dieną tesugaunantys iki 100 kg neskaitomi rinkos subjektais. Pasak A. Bargailos, Europos Sąjungoje buhalterija yra kur kas paprastesnė. Užsieniečiai juokiasi ir lietuviškų sąskaitų-faktūrų.
Lietuvos priekrantės žvejus piktina tai, kad jiems keliami tokie patys reikalavimai, kaip stambioms įmonėms. Kai kurie jų norėtų, kad vėl būtų sugrąžinti patentai, kurie buvo panaikinti 2001-aisiais. Dabar tai būtų verslo liudijimai. Žvejam patarta gerai apvarstyti, ar verslo liudijimas tenkins visus, ar nebus nuskriausti tie, kurie turi tik vieną valtį.
Pavelas Žąsytis vienas žvejoja jūroje, vienas dirba krante ir išlaikyti buhalterę jam yra per brangus malonumas. Pasak jo, šio verslo jis ėmėsi iš skurdo, o ne iš gero gyvenimo. Kontroliuotojų replikos, jog, jeigu negali pasamdyti buhalterės, nesteik individualios įmonės, žvejus žeidė. Pasak jų, atsisakyti žvejybos verslo jie negali, nes reikia maitinti šeimas, o Lietuvoje darbo vietos nekuriamos. "Jūs turite suprasti paprastą žmogų ir nereikalauti iš jo to, ko jis gali padaryti. Ką norite, tą darykite, bet buhalteriją supaprastinkite, nes nebėra laiko per ją dirbti",- sakė P. Žąsytis.
Patarta inicijuoti pataisas
Kontroliuojančių institucijų atstovų manymu, turi būti taikomi visiems vienodi reikalavimai, išimčių negali būti. Žvejams buvo siūloma, inicijuoti kai kurias įstatymų pataisas. O kol kas jiems teks vykti visus reikalavimus ir mokėti mokesčius taip, kaip to reikalauja įstatymai. Jiems siūlyta gyventi pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus ir neburti iš kavos tirščių, kas bus Europos Sąjungoje.
Remigijus Sakas, atstovavęs žvejams, sako, jog būtina fiksuoti visą iš vandens ištrauktos žuvies kiekį, kad būtų turima pakankamai informacijos apie žuvų išteklius. Ne kas kitas, o žvejai turi rūpintis žuvų ištekliais, nes ji yra jų duona. Pasak R. Sako, reikėtų žvejų kontrolę stiprinti per gamintojų organizacijas. Jis sakė, kad žuvų apskaita bus sureguliuota per gamintojų organizacijas ir tai, ko gero, bus padaryta per metus. Taigi, nors, pasak V. Ratkevičiaus, pokalbis nebuvo dalykiškas, nes tam trukdė žvejų emocijos, tačiau jų problemas išklausė kontroliuojančių institucijų atstovai. Yra vilties, kad į pagrįstus žvejų prašymus bus atsižvelgta. Beje, jau ruošiamasi pertvarkyti jų žvejybos žurnalus.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą