Plėtojimo taryboje
Kadangi suskystintų gamtinių dujų transportuoti per dabartinį Klaipėdos uostą nebus galimybių, būtina spartinti giliavandenio uosto ties Melnrage statybą.
Apie suskystintų gamtinių dujų transportavimą per giliavandenį uostą imta kalbėti todėl, kad jau baigiama rengti studija dėl tokio objekto statybos galimybės Klaipėdos uoste. Pasak susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus, dabartinėje uosto teritorijoje tokio objekto turėti nebus galima dėl gamtosauginių reikalavimų.
Paklaustas, kodėl prireikė taip skubėti dėl to dujų terminalo, ministras atsakė: "Matome, kokia yra susidariusi situacija energetikos sistemoje. Pirmiausia reikia pripažinti, kad mes neturime jokios alternatyvinės galimybės transportuoti gamtines dujas iš kitų šalių ir kitais kanalais. Manau, kad šita galimybė sudarytų mums sąlygas įsivežti suskystintų gamtinių dujų mažesne kaina. Tai padarytų teigiamą poveikį ne tik mūsų verslui, bet ir gyventojams, vartojantiems šilumos energiją. Šilumos energijos kainos nepaprastai auga, o gamtinių dujų kainos, manau, ateityje tik didės. Todėl būtina skubėti ir ieškoti kokių nors alternatyvų. Giliavandenis uostas galėtų būti statomas etapais pradedant nuo suskystintų gamtinių dujų terminalo, nes iš karto visas jis vis tiek nebus pastatytas."
Terminalas - ne baubas
Kyla abejonių, ar ketinimas statyti tokį objektą giliavandeniame uoste nesukels dar didesnio klaipėdiečių pasipriešinimo. "Dujų terminalas nėra baubas. Jo nukėlimas į tolimąją uosto dalį ir atitraukimas nuo krantinių - labai svarbus faktorius. Jis bus statomas ne dabartinio uosto teritorijoje, o už jo. Be to, giliavandenis uostas yra ne Klaipėdos miesto ar vienos gyvenvietės klausimas, tai visos valstybės ir jos energetinių resursų kaštų klausimas", - sako Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus.
"Vokietijoje į uostus skiriamos nepaprastai didelės investicijos. Pavyzdžiui, Bremerhaveno uoste - milijardas eurų per metus. Aišku, vokiečiams būtų geriau, jeigu Klaipėdoje nebūtų jūrų uosto. Konkurencija tarp uostų didžiulė. Bremerhavene žadama per dvejus metus konteinerių krovą nuo 4,9 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių) padidinti iki 9 mln. Vokietijos visuomenė suinteresuota, kad uostai plėstųsi, nes nuo to priklauso žmogaus pragyvenimo kokybė", - tikina susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.
Siūloma drausminti žaidėjus
Dujų terminalo perspektyva iš dalies paaiškina ir kai kurių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos narių pasisakymus šeštadienį vykusiame posėdyje ir netgi reikalavimą paspartinti pasiruošimo statyti giliavandenį uostą darbus ir jau dabar numatyti šiam uostui lėšų. Ankstesniuose Plėtojimo tarybos posėdžiuose labai aiškiai nuomonė dėl giliavandenio uosto nebuvo reiškiama.
Tarybos narys, koncerno "Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys siūlė pareikalauti, kad Klaipėdos uosto krovos kompanijos, norinčios dalyvauti kuriant suskystintų dujų terminalo suprastruktūrą, pervestų į depozitinę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sąskaitą 5-10 mln. Lt. Pasak jo, tai reikėtų padaryti todėl, kad paaiškėtų, kas tik žaidžia, o kas iš tikrųjų nori dalyvauti. Jo manymu, 10 mln. Lt praradimas atbaidytų žaidėjus.
Beje, siūlyta netgi iš tų 99 milijonų, numatytų viešųjų logistikos centrų steigimui Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, dalį "nuimti" giliavandeniam uostui. Beje, tie centrai bus statomi atsižvelgiant į Europos Sąjungos pageidavimus. Ministro teigimu, giliavandeniam uostui pinigai nenumatyti todėl, kad kol kas bandoma subalansuoti finansinius srautus. Pasak jo, šis klausimas yra išskirtas ir jam pinigų tikrai bus.
Planų koregavimas
Iš Vyriausybės rezervinio fondo buvo skirti 350 tūkst. Lt Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kad ji atliktų bendrojo plano numatant giliavandenį uostą korektūrą. Apskrities administracijos viršininkas Vytautas Rinkevičius Plėtojimo tarybos nariams pranešė, kad administracija šį darbą turėtų baigti šių metų ketvirtą ketvirtį.
Klaipėdos miesto savivaldybei pavesta jos darbus atlikti iki 2010 metų pirmo ketvirčio, t. y. pakoreguoti miesto bendrąjį planą numatant giliavandenį uostą. Kai kurie Tarybos nariai piktinosi tuo, kad dar reikės laukti 2010 metų, ir siūlė pasamdyti užsienio ekspertus, kurie tuos darbus padarytų kur kas greičiau.
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius atkreipė dėmesį į tai, kad Savivaldybė turi laikytis galiojančių įstatymų. Pasak jo, iš esmės reikia rengti naują bendrąjį planą, o tam reikia 18 mėnesių. Pasak jo, jeigu įstatymai būtų pakeisti, jeigu Savivaldybei būtų skiriama tam lėšų, tada kitas klausimas.
Paklaustas, ar tam Klaipėdos savivaldybei bus skiriama pinigų, susisiekimo ministras atsakė, kad jai lėšos bus numatytos planuojant jos biudžetą, tai įrašyta tarybos posėdžio protokole.
Pagal Lietuvos Vyriausybės šiemet birželio 18 d. patvirtintą Klaipėdos giliavandenio uosto statybos parengiamųjų darbų įgyvendinimo planą, juos numatoma atlikti iki 2011 metų vidurio.
Uosto direkcija giliavandenio uosto detalųjį planą turi parengti iki 2010 metų ketvirto ketvirčio. Paklaustas, kodėl duotas dvejų su puse metų laikotarpis, Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas atsakė, jog todėl, kad be miesto bendrojo plano nebus galima gauti sąlygų detaliajam planui, nebent atsirastų koks nors specialus įstatymas.
Šeštadienį Uosto plėtojimo taryba nusprendė įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir Klaipėdos savivaldybę remiantis Vyriausybės patvirtintu planu sudaryti smulkų savo veiksmų planą metams nurodant etapus ir atsakingus asmenis. Tikimasi, kad tie planai bus pateikti kitame Plėtojimo tarybos posėdyje, t. y. maždaug po pusmečio.
Giliavandenis uostas - inžineriniu požiūriu labai sudėtingas, didžiulių investicijų pareikalausiantis ir Lietuvai strateginę reikšmę turėsiantis objektas, todėl jo statybai organizuoti reikės daugelio institucijų suderintų veiksmų.
Bus inicijuojama giliavandenio uosto statybą Klaipėdoje pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Kai jau bus parengti giliavandenio uosto statybos projektiniai pasiūlymai, tada bus paruoštas Vyriausybės nutarimo dėl teritorijos, reikalingos inžineriniams tinklams bei privažiuojamiesiems keliams į giliavandenį uostą statyti, rezervavimo projektas, bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir t. t. Taigi darbų dar laukia daugybė, o, pasak B. Lubio, mus jau aplenkė ir Vokietija, ir Lenkija, ir netgi Latvija.
Vidmantas MAŽIOKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą