"Noriu pasakyti, kad niekas nebus daroma revoliucijos keliu. Pasibaigus kalendoriniams metams visų Susisiekimo ministerijos valdomų įmonių vadovai turės pateikti finansinę metų ataskaitą, apimančią ne tik pinigų srautus, nuostolius, bet ir investicinių programų sėkmes ar nesėkmes, informaciją apie darbuotojų skaičiaus kaitą, kvalifikacijos kėlimą ir taip toliau. Tik tada vadovas galės būti vienaip ar kitaip vertinamas. Nesu labai angažuotas partiniu požiūriu, neturiu tikslo susistatyti tik savus. Svarbu, kad vyktų darbai, kad įmonės dirbtų pelningai, kad investiciniai projektai būtų įgyvendinami sklandžiai laiko ir pinigų atžvilgiu", - tvirtina ministras.
Direkcijai - konkursas
Kas vadovaus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, anot R. Sinkevičiaus, paaiškės tik kitų metų pradžioje. Ministro manymu, Uosto direkcija yra labai svarbi valstybinė įmonė, tad be konkurso nebus apsieita.
"Šiuo atveju ministras neturi kitų galimybių kaip tik skelbti konkursą", - sakė R. Sinkevičius.
Šita įstaiga, pasak ministro, negali ilgai likti be vadovo, nes vykdo labai svarbius nacionalinio masto projektus - turi baigti Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus, pastatyti krantinę ties Kiaulės Nugaros sala suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui.
Pasiteiravus, kiek tiesos, kad Klaipėdos uosto vadovu gali tapti Arvydas Vaitkus, buvęs Susisiekimo ministerijos sekretorius, kurį laiką, kaip ir pats R. Sinkevičius, dirbęs koncerne "Achemos grupė", arba Vytautas Rinkevičius, buvęs Klaipėdos apskrities viršininkas, ministras atsakė negalįs jiems uždrausti dalyvauti konkurse.
R. Sinkevičiaus teigimu, kol kas dar nėra nuspręsta, kas pakeis susisiekimo viceministrus Rimvydą Vaštaką ir Arūną Štarą. Ministras yra numatęs kelias kandidatūras, bet dar nėra dėl jų apsisprendęs. Be to, pasak R. Sinkevičiaus, viceministrų kandidatūras etika reikalauja derinti ir su šalies premjeru.
Situacijos AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" R. Sinkevičius nekomentavo, nes nėra įsigilinęs į šios bendrovės problemas, tik šiek tiek girdėjęs apie jas.
Gal miestas primokėtų uostui?
Ar bus kokių nors naujovių, susijusių su SGD terminalo statyba Klaipėdoje?
Šio terminalo projekto šeimininkė yra Energetikos ministerija. Jį stato ir pagrindinis užsakovas yra AB "Klaipėdos nafta". Todėl man neetiška komentuoti, kas bus daroma su energetikos kompanija, nes ji nėra man pavaldi. Tačiau Susisiekimo ministerijai pavesta atlikti uosto gilinimo darbus prie Kiaulės Nugaros. Uosto direkcijai duosiu užduotį padaryti viską taip, kad tie darbai nebūtų priežastis, dėl kurios tektų atidėti terminalo eksploatavimo pradžios laiką. Norėčiau, kad terminalas būtų pradėtas eksploatuoti "Klaipėdos naftos" numatytu laiku.
Kai kurie klaipėdiečiai šnibždasi, kad dabar koncernui "Achemos grupė" ateina geri laikai uoste, nes naujasis susisiekimo ministras yra buvęs jos darbuotojas. Ką manote šiuo klausimu?
Pirmiausia, Klaipėdoje neturiu nė vienos "Achemos grupės" įmonės akcijos. Taip, aš daugiau kaip dvidešimt metų dirbau "Achemoje". Kuris žmogus vertingesnis - ar tas, kuris darė karjerą vienoje įmonėje ir jo niekas neišvarė, ar tas, pagal kurio darbo knygelę ar "Sodros" pažymėjimą galima mokytis geografijos? Aš tiesiog laikysiuosi Privačiųjų ir viešųjų interesų derinimo įstatymo. Tos kompanijos, su kuriomis man teko vienaip ar kitaip bendrauti, neturės jokių prioritetų, prioritetas bus valstybės reikalai.
Kaip vertinate Klaipėdos miesto ir uosto santykius? Ar nemanote, kad klaipėdiečiai, ir dėl uosto veiklos, ir dėl būsimo SGD terminalo patiriantys tam tikrų nepatogumų, nusipelno kokios nors kompensacijos? Ar pritartumėte tokiam siūlymui, kad dalis Uosto direkcijos rinkliavų turėtų būti pervedama į miesto biudžetą?
Klaipėdos uosto gerovė iš dalies priklauso ir nuo Jonavos trąšų gamyklos. Jonava gamina trąšas, pristato į Klaipėdos uostą 2,5 milijono tonų krovinių tam, kad jie būtų perkrauti, kad uždirbtų ir dokininkai, ir ekspeditoriai, ir transportininkai, ir krovos kompanijos. Užsakomi laivai, kad krovinys būtų išvežtas, jie moka rinkliavas valstybės įmonei Uosto direkcijai. Tai ar Klaipėdos jūrų uostas negalėtų paremti ir Jonavos savivaldybės pinigais dėl to, kad ji duoda krovinį? Jonavai gaminant tą krovinį taip pat kyla ekologinių problemų, kai kada smirdi, ten niekada nebus kurorto.
Suprantu Klaipėdos miesto norą gauti daugiau pajamų, gražiau susitvarkyti, sulaukti daugiau turistų - visa tai yra gerai. Tačiau nustatyti įstatyminę normą, kaip kad bandė kažkas padaryti, jog tam tikra lėšų dalis eitų miesto reikmėms, nebūtų teisingas žingsnis. Visiškai atsisakyti paremti - taip pat neteisinga. Tačiau įstatymu numatyti paramos dydžius kaip privalomus, kad 10 procentų uosto surenkamų lėšų būtų atiduota miestui už tai, kad jo gyventojai ten gauna darbo vietas... Tai gal miestas turėtų primokėti uostui, nes jo gyventojai įdarbinami? Tokiu atveju ir Kretinga, ir Radviliškis pareikš, kad geležinkelis, einantis į Klaipėdą, visą laiką bilda, ir jiems reikia paramos. Mes negalime įtraukti į įstatymus ne rinkos santykių.
Ar teisingas buvusios Vyriausybės sprendimas 50 procentų Uosto direkcijos pelno paimti į valstybės biudžetą ir taip gerokai sumažinti jos investicijas į uosto infrastruktūrą, o kartu ir uosto konkurencingumą?
Jeigu Uosto direkcija deda pinigus į uosto plėtrą ir jeigu privačios kompanijos to dėka pritraukia papildomų krovinių ir tai duoda naudos ir biudžetui, ir kompanijoms, tada būtų gerai kaip galima daugiau pinigų investuoti į uosto plėtrą. Pas jus daug yra krovos kompanijų, tačiau kai kurios nori visko labai daug, bet krovinių nepritraukia, o tik konkuruoja tarpusavyje atimdamos krovinius viena iš kitos. Investicijos tiek privačiame versle, tiek valstybės investicijos Klaipėdos uoste turi būti ekonomiškai efektyvios. Tai ir bus pagrindinis rodiklis, kuriuo remiantis bus atliekami krantinių rekonstrukcijos ir gilinimo darbai. Kitas dalykas, yra Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija. Kad nebūtų kalbų, jog atėjo ministras ir dar, įtariama, lobizuotas, džiaugčiausi, jeigu asocijuota struktūra imtų ir nustatytų prioritetus - kurie svarbiausi darbai yra uostui, bet turėtų būti remiamasi ne norais, ne pažintimis, o ekonominio efektyvumo rodikliais.
POZICIJA. Rimantas Sinkevičius tvirtina suprantantis Klaipėdos miesto norą gauti daugiau pajamų iš uosto, tačiau nustatyti įstatyminę normą, jog tam tikra lėšų dalis eitų miesto reikmėms, anot jo, nebūtų teisingas žingsnis. Tačiau ir visiškai atsisakyti paremti esą taip pat yra neteisinga.
Reikia numatyti kompleksinę uosto plėtrą. Svarbūs ne tik akvatorijos, krantinių gilinimo darbai, bet ir Pauosčio, "Draugystės" geležinkelio stoties kelyno plėtros darbai, kad krovinį atvežus geležinkeliais būtų galima kuo greičiau jį perkrauti į laivą.
Kaip vertinate Klaipėdos išorinio uosto statybos projektą? Ar jis turėtų būti Būtingėje, ar Melnragėje, ar apskritai jo nereikia?
Kol kas nežinau. Pirma paskaitysiu studijas, už kurias brangiai sumokėta, o paskui komentuosiu.
Ar nebus įšaldytas Šventosios uosto atstatymo projektas?
Iki šiol man buvo šiek tiek keistas tas Šventosios uosto vystymas. Jo ekonominės, rekreacinės ar turistinės prasmės nelabai suvokiu. Tačiau žinau, kad negalima gilinti ir gilinti tą pačią vietą keletą kartų. Pirmiausia reikia atlikti tuos technologinius darbus, kurie leistų išvengti smėlio užnešimo, kad kiekvienais metais arba po kiekvienos audros nereikėtų vis gilinti ir gilinti. Taip mes galime gilinti iki begalybės ir niekada neišgilinti, ir niekas jame mažųjų laivelių nelaikys. Manau, mes priimsime kardinalų sprendimą. Jeigu darom, pirmiausia užtikriname, kad nebūtų sąnašų, o paskui gilinam. Nesakau, kad reikėtų nutraukti to projekto įgyvendinimą, bet jį reikia daryti atsižvelgiant į technologijų eiliškumą.
Ar pasiūlymas būti susisiekimo ministru Jums buvo iššūkis, ar lengvas uždavinys?
Nesakyčiau, kad tai lengvas uždavinys. Ši sritis generuoja 10 procentų Lietuvos bendrojo produkto. Ir tai nėra vien tik uostas ar geležinkelis, nors jie ir labai svarbūs. Didelio džiaugsmo mano akyse tapus susisiekimo ministru nepamatysite. Bet turiu tam tikrų ambicijų ir manau, kad galiu pakelti tą naštą. Atsakomybės jausmas ir tam tikra mano patirtis privačiame versle ilgus metus kuruojant didžiulius investicinius projektus įvairiose srityse leidžia man jaustis šiek tiek tvirčiau.
Kaip manote, ar Baltarusijos kroviniai, sudarantys trečdalį visų Klaipėdos uosto krovinių, gali būti nukreipti į Rusijos uostus?
Labai norėtųsi, kad mūsų paslaugų įkainiai būtų konkurencingi. Tačiau mes draugystės už tarifus nepirksime. Mes turime konkuruoti rinkoje ir dirbti taip, kad krovinių siuntėjai norėtų su mumis dirbti. Viską pasiekti vien tik tarifais neįmanoma. Ir tai ne tik Susisiekimo ministerijos reikalas, tai tarpvalstybinių santykių dalykas. Man norėtųsi, kad tie santykiai būtų kaip galima geresni ir kad Lietuva jų dėka kaip galima daugiau uždirbtų.
Kokios pozicijos laikysitės viešumo atžvilgiu? Ar žurnalistai bus įleidžiami į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros posėdžius, kuriems pirmininkauja susisiekimo ministras, ar jie vyks už uždarų durų?
Jie bus neįleidžiami tada, jeigu bus nagrinėjami kieno nors personaliniai klausimai arba jeigu tai bus susiję su valstybės arba kokia nors komercine paslaptimi. Kalbėdamasis su jumis jau įrodau savo požiūrį į viešumą. Jūs prirašysite, o kai aš atvažiuosi į Klaipėdą, mane žmonės vadins Judu (juokiasi - Aut. past.). Suprantu, kad jums rūpi mano pozicija, bet dar nesu patvirtintas, neturiu laiko viskam gerai apmąstyti. Išdėsčiau savo samprotavimus, kurie nebūtinai visi virs kūnu.
"Žmogus iš gamybos"
Aloyzas KUZMARSKIS, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas
Džiugu, kad paskirtas naujasis susisiekimo ministras yra žmogus iš gamybos sferos, išmanantis investicinius, gamybos plėtros reikalus. Rimantas Sinkevičius turi tikros gamybinės, organizacinės veiklos praktikos, o dirbdamas Seime yra sukaupęs politinio darbo patirties.
Susisiekimo ministerijos veiklos sfera - transporto, uosto industrija - jam yra gerai žinoma, todėl esu įsitikinęs, kad ministro darbai stiprins Lietuvos kaip tranzitinės jūrų valstybės, galią. Teigiama yra ir tai, kad šios šakos problematiką bei galimybes gerai žino ir premjeras Algirdas Butkevičius, buvęs puikus susisiekimo ministras. Taigi yra visos prielaidos, kad naujasis susisiekimo ministras užtikrins gerų darbų tęstinumą.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija yra stipri organizacija, ginanti bendrus uosto krovos kompanijų interesus, atstovaujanti joms įvairiose institucijose. Tačiau spręsti komercinių, finansinių, valstybinių investicijų paskirstymo reikalų ji negalėtų, tokie klausimai net nėra numatyti jos įstatuose.
Pagrindiniai svertai skirstant valstybės investicijas į uosto infrastruktūrą turi būti objektyvus ir argumentuotas valstybinis požiūris, investicijų atsiperkamumas, uosto ir geležinkelių konkurencingumo didinimas, sąlygų didėti geležinkeliu pervežamų ir uoste apdorojamų krovinių srautams užtikrinimas bei jų gerinimas.
Tokie dalykai, kai krovos kompanijos investuoja į objekto suprastruktūrą, o valstybės investicijos į infrastruktūrą realizuojamos tik po metų, arba priešingai, kai valstybė investuoja, o krovos kompanijos investicijos atsilieka, yra labai nuostolingi.
"Nebus aštrus reformatorius"
Eugenijus GENTVILAS, parlamentaras, buvęs Uosto direkcijos vadovas
Kalbėjau su R. Sinkevičiumi ir pažadėjau esant reikalui konsultuoti uosto klausimais. R. Sinkevičius yra taktiškas, ramus žmogus, nebus aštrus reformatorius. Iš buvusio susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio gavo gana gerus bėgius, galės statyti savo vagonus ir važiuoti. Nemanau, kad uoste jis darytų revoliucijas ar imtųsi kokių nors didelių permainų. Jo santykiai su uostu minimalūs, jis nėra šios srities specialistas. Daug metų buvo Seimo nariu, Ekonomikos komiteto nariu, tad, manau, supratimą apie ekonominius dalykus tikrai turi.
Susipažinau su Vyriausybės programa ir grėsmės uostui tikrai neįžvelgiu. Programa lyg ir teisinga, bet labai abstrakti. Tas abstraktumas varo į neviltį. Su Lietuvos transportu susijusioje dalyje yra įvardintas tik vienas skaičius - kad 30 procentų visų Lietuvos keliams numatytų lėšų bus skirta vietiniams keliams remontuoti. Dėl uosto pasakyta tik tiek, kad bus didinamas prasidėjęs uosto konkurencingumo augimas, tačiau kaip tai bus daroma, kiek Uosto direkcijos lėšų bus skiriama dividendams ir kitų konkrečių dalykų nėra.
"Manau, kad atvažiuos ne su dalgiu"
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Susitikęs gerbiamą Rimantą Sinkevičių vis vadinu krikštatėviu. 2008 metais jis pasiūlė mane į Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkus ir mane išrinko. Praėjusią kadenciją mes kartu dirbome Seime. Drįsčiau sakyti, kad tai labai santūrus, solidus žmogus. Neabejoju, kad Socialdemokratų partija, deleguodama vieną ar kitą savo narį į tokį atsakingą postą, įvertino visas aplinkybes. Manau kad R. Sinkevičius nusiteikęs atvažiuoti į Klaipėdą ne su dalgiu, bet su tam tikru sąrašu darbų, kuriuos reikės padaryti iš naujo, o kuriuos bus galima tęsti. Tikiu, kad gerosios tradicijos, jau užsimezgusios tarp miesto ir uosto pastaraisiais metais, bus tęsiamos nepriklausomai nuo to, kad pasikeitė politinis atstovavimas Susisiekimo ministerijoje.
Manau, kad naujam ministrui pakaks išminties suvokti, jog kuo platesnis miesto ir uosto bendradarbiavimas bus naudingas ir miestui, ir uostui. Miestas tikrai nesiruošia keisti savo politikos uosto atžvilgiu, nebent pasikeistų uosto politika miesto atžvilgiu. Norėtųsi, kad bendradarbiavimas tarp ministerijos, uosto vadovo ir miesto vadovų išliktų geranoriškas, operatyvus ir abipusiai naudingas, tada laimėtume visi. Jeigu kuri nors grandis pradės ieškoti, kaip įpilti žvyro į guolius, tai jie girgždės ir niekam neduos naudos.
"Manau, bus tęstinumas"
Eligijus MASIULIS, Seimo narys, buvęs susisiekimo ministras
Naują ministrą pažįstu, teko kartu dirbti Seime. Turi labai daug darbo Ekonomikos komitete patirties. Apibūdinčiau jį kaip ramų žmogų, ne mėgėją lipti ant "bačkos". Tikiu, kad jis tęs gerus Susisiekimo ministerijos jau pradėtus darbus.
Būdamas ministru turi nemažai galių, bet ne visada pavyksta viską padaryti taip, kaip norėtųsi. Kartais tenka atsakyti ir už tai, kas ne visai nuo tavęs priklauso. Visą laiką esi po padidinamuoju stiklu ir bet kokia maža tavo klaidelė gali labai nemažai kainuoti politine prasme.
Skaitydamas Vyriausybės programą nesusidariau įspūdžio, kad bus imamasi kokių nors revoliucingų ir naujoviškų sprendimų transporto sektoriuje. Manau, bus laikomasi daugelio darbų tęstinumo. Jaučiu, kad tokios "Lietuvos geležinkelių" pertvarkos, kokią mes planavome, nebus. Bet manau, kad transporto sektorius, iki šiol buvęs tarp pirmaujančių Lietuvos pramonės šakų, ir toliau bus lyderis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą