Nebus kontrolės - neliks teisės žvejoti

Nebus kontrolės - neliks teisės žvejoti

Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos jau, galima sakyti, persikėlė į Klaipėdą. Tiesa, dalis šioje tarnyboje dirbusių vilniečių vis dėlto liko sostinėje. Šiuo metu vyksta paskutiniai tarnybos komplektavimo darbai. Jos etatų sąraše - 45 darbuotojai. Tarnyba įgyvendina žuvininkystės politiką, paremtą Europos Sąjungos (ES) reglamentais.

Žuvininkystės tarnybai Klaipėdoje šiuo metu vadovauja vilnietis Tomas Kazlauskas, ryžęsis persikraustyti į uostamiestį.

Kiek laiko einate šias pareigas?

Jau greitai bus metai. Tačiau žvejybos kontrolės srityje dirbu jau 10 metų.

Kiek vilniečių iš sostinėje buvusios tarnybos atvyko dirbti į Lietuvos uostamiestį?

Ne tiek jau daug - tik 5 žmonės. Aš buvau pats pirmas, kuris persikraustė. Mano užduotis buvo perkelti tarnybą į uostamiestį. Pagaliau mes jau visiškai persikraustėme, dirbame pastate J. Janonio gatvėje, kuriame yra įsikūrusi ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Ar jau visos tarnybos funkcijos atliekamos Klaipėdoje?

Jau visa žvejybos kontrolė, administravimas, bendrieji reikalai sprendžiami būtent Klaipėdoje. Žuvivaisos padaliniai pagal specifiką yra Rytų ir Pietų Lietuvoje. Toks padalinys yra ir Rusnėje. Bet tarnybos branduolys yra Klaipėdoje.

VADOVAS. Žuvininkystės tarnybos direktorius Tomas Kazlauskas nepabūgo iš Vilniaus persikraustyti dirbti į Klaipėdą. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Ar tarnybos pertvarka, darbuotojų perkraustymas nesustabdė darbų?

Kad ir kokia būtų tarnybos pertvarka, Žemės ūkio ministerijos buvo nuspręsta - jokie darbai negali sustoti. Visi įsipareigojimai Klaipėdoje lieka tie patys. Turime atsižvelgti į tai, ko iš mūsų reikalauja Europos Komisija. Bendradarbiaujame su Europos žvejybos kontrolės agentūra. Turime aukštų tikslų. Norima būti lyderiaujantys žvejybos kontrolės srityje, kas ir iki šiol vykdavo metų metus. Manau, mes tą lygį išlaikome. Ne mes priėmėme sprendimą, kur vykdyti veiklą, tai nėra mūsų funkcija, mes tik įgyvendiname formuojamą žuvininkystės politiką.

Kiti Žuvininkystės tarnybos darbuotojai buvo labai nepatenkinti, kad reikia išvykti iš sostinės, jie nusprendė geriau netekti darbo. Kodėl jūs sutikote? Kokia buvo jūsų šeimos narių nuomonė šiuo klausimu?

Taip, šiuo atveju susiduriama su sunkumais. Galiu pasakyti, kad didžioji dalis darbuotojų atsisakė kraustytis būtent dėl šeiminių aplinkybių - dėl šeimos narių darboviečių, dėl vaikų mokyklų ir pan. Man gal buvo paprasčiau. Mano šeimoje darbai mobilūs turint omenyje šiuolaikines technologijas. Kiekviena situacija skirtinga. Stengiausi rasti būdų, kaip padrąsinti darbuotojus. Vieni sutiko, kiti - ne. Teko samdyti naujus darbuotojus, mes juos perkvalifikuojame, apmokome. Be abejo, tai užima nemažai laiko, o mes turime vykdyti savo įsipareigojimus. Jeigu nustotume vykdyti kontrolę, žvejai gali neteikti teisės žvejoti.

Bet Lietuva turi tik tokį mažutį žvejybos laivyną, kodėl tarnyba tokį didelį dėmesį skiria kontrolei?

Nesvarbu, ar turimas vienas, ar 100 laivų, turi būti laikomasi bendrų Europos standartų ir bendrų gairių. Kontrolės priemonės yra tos pačios visoje Europoje, nesvarbu, kur laivas žvejoja, ar Latvijoje, ar Lenkijoje, ar Danijoje. Mūsų laivynas nėra menkas, bet, žinoma, ne pats didžiausias. Mūsų laivai gali žvejoti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, pavyzdžiui, plaukti į Daniją ir ten žvejoti. Jie tai gali daryti todėl, kad mes vykdome kontrolę.

Kaip jūs vykdote tą kontrolę?

Šiuo metu kontrolė vykdoma Baltijos jūroje. Mes turime geros patirties, reguliariai vykdome tarptautines misijas. Žinoma, ir pati kontrolė keičiasi. Neretai patikra atliekama per palydovus, naudojamos įvairios interneto technologijos, fizinės patikros jūroje ir krante. Stengiamės greitai ir operatyviai reaguoti. Pažeidimo atveju informacija labai greitai "suvaikšto".

Žvejai piktinasi, kad valdžiai visai neberūpi pati žvejyba, visas dėmesys sukoncentruotas tik į kontrolę?

Tokia politika, skatinanti tausią žvejybą. Europos Komisija nustato naujas kontrolės priemones, jos inovatyvios, modernios, be abejo, atsiranda daug skaitmeninių technologijų. Dažniausiai žvejai su jomis nebūna puikiai susipažinę, jie daug nedirba kompiuteriais, todėl kyla sunkumų. Jie tiesiog nori tik žvejoti. Bet reikia teikti ir duomenis, ir įvairias ataskaitas, ir pan. Jiems naujovės yra iššūkis, gauname skundų, jie nori ankstesnės tvarkos. Tačiau dabar yra tokia Žemės ūkio ministerijos politika. Ji paremta ES reglamentais.

Žvejyba, skatinanti pagauti daugiau žuvų, jau atgyveno, dabar ji turi tapti tausi. Daug dėmesio skiriama žvejybos įrankiams, atsisakoma dugninių tralų. Prie jų pripratusiems žvejams kyla problemų. Manau, kad jeigu žmogus nori žvejoti, turi domėtis ir eiti koja kojon su visomis naujovėmis. Mes bandome žvejams padėti, organizuojame seminarus. Suteikiame jiems visą reikalingą informaciją, bet jie ir patys turi norėti efektyvinti savo veiklą.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder