Neišgirsti laivų agentai ieškos ministro užtarimo

Apskritasis stalas

Klaipėdos uosto laivų agentai baiminasi, kad nebūtų patvirtintos naujos rinkliavų taikymo taisyklės, kurios jiems uždėtų nepakeliamą naštą. Jie ieško būdų, kaip informuoti susisiekimo ministrą apie galimas numatyto projekto pasekmes.

Nuo šių metų liepos 1 d. Klaipėdos uoste pradedamos taikyti naujų dydžių laivų rinkliavos. Jas jau patvirtino Vyriausybė, ir dėl jų nebesiginčijama. O rinkliavų taikymo taisyklių pakeitimo projektą, kurį parengė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, turi patvirtinti susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius. Dėl jų Uosto direkcija ir laivų agentai nesutaria nuo pernai metų lapkričio.

Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija (LLMAA) vakar surengė apskritąjį stalą ir pakvietė į diskusiją Uosto direkcijos, jūrinių įmonių asociacijų, Lietuvos saugios laivybos administracijos ir kitų organizacijų atstovus, nes esą silpno agentų balso nenorima girdėti.

Tačiau diskusija vyko vangiai, nes projekto autorių - Uosto direkcijos administracijos atstovų nebuvo. Dalyvavusįjį Uosto direkcijos Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininką Arvydą Narmontą agentai pavadino vykdytoju, o ne projekto rengėju.

LLMAA prezidento Vytauto Šileikos teigimu, agentai prarado viltį, kad jų pasiūlymai dėl rinkliavų taikymo tvarkos kada nors bus išgirsti. Dalykas tas, kad jie birželio 2 d. iš Susisiekimo ministerijos, o ne iš Uosto direkcijos, gavo parengtą projektą, kuriame į jų pastabas, siųstas nuo pernai lapkričio, beveik neatsižvelgta.

Ką nors patarti laivų agentams Lietuvos statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentui A. Šileikai (dešinėje), siūliusiam klausimą apsvarstyti Uosto plėtojimo taryboje, ir direktoriui A. Renkauskui buvo sunku

Negana to, pastarasis variantas dar blogesnis ir visiškai nepriimtinas agentams, palyginti su 2007 metų lapkritį pateiktu svarstyti pirmu variantu, dėl kurio irgi buvo aštriai diskutuojama. Pasak V. Šileikos, matyt, ministerijoje pastabos ir projektas buvo "numesti" žemesnėms instancijoms, tad Uosto direkcija pasidarė sau, o ne laivų savininkams, laivų agentams naudingus pakeitimus.

Anot LLMAA prezidento, taip elgiantis į Klaipėdą atplaukiančių laivų savininkai ieškos kitų uostų. Todėl kenkiama Lietuvos uosto įvaizdžiui, netgi daromas savotiškas nusikaltimas, nes, įgyvendinus visas numatytas naujoves, tiesiog užkertamas kelias ro-ro laivams atplaukti į Klaipėdą.

Pagal dabartinį projektą iš agentų reikalaujama ne tik mokėti avansu, bet ir 500 tūkst. Lt bankinės garantijos. Agentai sutiktų ją mokėti, jeigu ji būtų ne didesnė kaip 200-250 tūkst. Lt, nes nurodytoji jiems yra nepakeliama.

Taikydama laivus agentuojančioms kompanijoms avansinį 9 proc. nuo praeitų metų deklaruojamos sumos mokėjimą ir reikalaudama jam sumažėjus 30 proc. jį papildyti per kelias dienas, Uosto direkcija agentų sąskaita gautų apie 10 mln. Lt beprocentinę paskolą. Anot jų, jai nerūpi, kad tie 9 proc. yra laivų agentūros metinės pajamos. Vien palūkanų per metus už tuos 10 mln. Lt direkcija gautų apie 450 tūkst. Lt. O agentavimo kompanijoms tas lėšas tektų įšaldyti. Jos, norėdamos išgyventi, turėtų pačios skolintis ir mokėti palūkanas, imtis kokios nors kitos veiklos.

Kadangi nebuvo opozicijos atstovų, karštos diskusijos vakar neišsivystė. Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius E. Zacharevičius (kairėje) tylėjo, o Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininkas A. Narmontas šiais klausimais kalbėti nebuvo įgaliotas

Laivų agentai pradeda įtarti, ar tik nenorima sužlugdyti smulkesnes laivų agentavimo kompanijas ir į vienos ar dviejų kompanijų rankas perleisti visą laivų agentavimą. Kai jis atsidurs vienose rankose, tada būsią galima pakeisti ir patvirtintą tvarką. Kita versija - tų 10 mln. Lt direkcijai reikia mokėjimui avansu už plieninius įlaidus.

Minėtame projekte yra keletas punktų, kuriems iš esmės nepritaria laivų agentai. Pavyzdžiui, kad už klaidingai pateiktus laivo duomenis atsako agentas, turintis sumokėti dvigubos rinkliavos dydžio sumą. Tai įvykdyti esą neįmanoma, nes agentas pateikia tik dokumentų kopijas, išmatuoti laivo jis negali.

Vakar abejota, kad kas nors iš agentų pasirašytų su direkcija jiems siūlomas sutartis. Esą gali atsitikti taip, kad ministro palaiminta Klaipėdos uoste Uosto direkcija įteisins laivų darbą be agentų - laivų rinkliavas mokės ne agentai, o įgaliotieji asmenys.

Vakarykščio susitikimo metu svarstyta, kaip atkreipti ministro dėmesį, kuris, ko gero, nei to projekto skaitė, nei įsigilino į jį. Siūlyta apie tai kalbėti vyksiančiame Uosto plėtojimo tarybos posėdyje, bandyti akis į akį susitikti su ministru. O kol kas pagrindinės viltys dedamos į ministerijos sekretorių Arvydą Vaitkų. Tikimasi, kad jis išgirs laivų agentų balsą.

Vidmantas MAŽIOKAS