"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad pernai prieš Kalėdas Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupę (KŽVVG) sukrėtė skandaliukas. Gruodžio 21 d. grupės visuotiniam narių susirinkimui pirmininkauti išrinktas Petras Cirtautas siūlė svarstyti pasitikėjimo KŽVVG pirmininku G. R. ir jo atšaukimo klausimą, išvardino daug pirmininko esą padarytų pažeidimų.
Susirinkimo metu buvo sudaryta revizijos komisija, turėjusi išsiaiškinti, ar grupės vadovas dirba skaidriai, ar nesiekia asmeninės naudos. Įtarimų sukėlė 35 tūkst. litų, sumokėti už paslaugas, kurių teikimu suabejota.
Kai kurie KŽVVG nariai mano, kad įskundus G. R. norima užimti jo vietą. Beje, KŽVVG steigėjai pirmininkauti pastarąjį pasikvietė, kaip žmogų, sugebantį "pramušti" projektus.
Pažeidimų nenustatė
Planuota, kad minėta komisija savo išvadas pateiks sausio 17-osios visuotiniame KŽVVG narių susirinkime. Tačiau jis neįvyko, nes komisija išvadų dar nepateikė. Pasak vieno komisijos nario (pavardė redakcijai žinoma), jis ir kolegos negalėjo gauti dokumentų, paaiškinančių, kur išleista apie 30 tūkst. Lt. Esą pirmininkas jų neduoda. Pokalbininkas tvirtino, kad susidurta su kriminaliniais dalykais, kuriais turėtų susidomėti prokuratūra.
G. R. savo ruožtu tvirtina pateikęs visus dokumentus, bet esą buvo prašomas dar kokių nors, bet taip ir neįvardyta, kokių. Jo manymu, prašantieji patys nežino, ko nori, tiesiog bando stabdyti procesą.
Teigiama, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) komisijos nariams neduoda atsakymo, kiek pinigų dar nepagrįsta dokumentais, kur jie išleisti.
KŽVVG revizijos komisijos pirmininkas Saulius Gulbinskas teigė, kad komisija išvadas pateiks jau artimiausiu metu.
"Mums buvo suteikti tam tikri įgaliojimai. Viena vertus, tai konfidencialus, kita vertus, ir kolegialus dalykas. Pirmiausia išvadas turi patvirtinti komisija, paskui jos turi būti pristatytos grupės valdybai, tad dabar komentuoti, kokia yra situacija, tiesiog negaliu", - sakė S. Gulbinskas.
KŽVVG Klaipėdos savivaldybei atstovaujantis miesto Tarybos narys Vidmantas Plečkaitis mano, kad būsią pateikti visi dokumentai, kol kas šiokių tokių neaiškumų yra tik dėl vertimų paslaugos.
"Didelio kriminalo tikrai nėra, gal kas ir ne taip padaryta, bet tikrai ne taip, kaip nupiešta gruodį vykusiame pasitarime", - mano V. Plečkaitis.
"Agentūros darbuotojai, remdamiesi teisės aktų nuostatomis, vertino tiek Klaipėdos ŽVVG atliktus pirkimus, tiek pristatytus mokėjimo prašymus paramai gauti. Nei vertinant atliktas pirkimų procedūras, nei mokėjimo prašymus bei su jais pristatytus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, neatitikimų nebuvo nustatyta", - rašoma "Vakarų ekspresui" pateiktame NMA atsakyme.
Norima administravimo lėšų
Klaipėdai įvairiems projektams įgyvendinti skirta apie 7,5 mln. Lt. Projektus gali siūlyti visi klaipėdiečiai, ne tik minėtos grupės nariai. Juos atrinkti turi KŽVVG, o tvirtins arba ne - NMA.
Tačiau projektams administruoti KŽVVG skirta 10 proc. minėtos sumos, t. y. apie 750 tūkst. Lt. Už juos turi būti įsteigti trys etatai.
V. Plečkaičio manymu, prasidėjo kova būtent dėl šitų pinigų.
"Man susidarė įspūdis, kad tiesiog bet kokiais būdais norima prieiti prie lovio. Buvo kalbama, kad G. R. galėtų būti samdomas kaip pagrindinis administratorius ir gauti gerą atlyginimą. Konfliktas įvyko todėl, kad kai kurie grupės nariai irgi nori tapti administratoriais", - mano V. Plečkaitis.
Nebereikalingas?
Pasak G. R., grupės steigėjai turėjo įstatus bei pažymėjimą, bet metus laiko nieko nedarė, net antspaudo nebuvo pasigaminę, o paskui pakvietė jį.
"Kai trejus metus reikėjo dirbti už ačiū, buvo gerai. Jų pradėtą reikalą išvysčiau, gavau pinigų, dabar esu nebereikalingas. Manau, "teisybės" ieškotojai norėjo mane ekspromtu nuversti, kad galėtų prieiti prie administravimo pinigų. Viešą interesą gina prokuratūra. Jeigu mano, kad daromas nusikaltimas, turėjo jai pranešti. Kai sutikau dirbti, netikėjau, kad bus prieita iki tokių nesąmonių", - sakė G. R.
Jam apmaudu, kad taip atsitiko po trejų metų. Sako dirbęs negailėdamas nei savo lėšų, nei laiko ir padedamas konsultantų "pramušęs" pinigus Klaipėdai - iškovota maksimali suma, kurią buvo galima gauti pagal taisykles. Anot pirmininko, ilgai tekę įrodinėti, kad į paramą gali pretenduoti ir miesto bendruomenė, kad tai nėra tik kaimų plėtros fondas, skirtas kaimų regionams. Savo nuopelnų G. R. nepervertina, sako jog dirbę daug žmonių - buvo parengta gerai įvertinta ir patvirtinta strategija.
"Tą darbą žinau, būčiau galėjęs administruoti. Bet sakiau, kad jeigu eisiu administruoti, tai tik su savo komanda. Norėjo mane turėti kaip atpirkimo ožį, kad visus darbus toliau dirbčiau vienas, o jie galėtų nieko neveikti ir gauti atlyginimus. Mano, jog tuos etatus galima tiesiog išsidalinti, tiksliau sakant, jiems skirtus pinigus", - kalbėjo pirmininkas.
V. Plečkaitis prasitarė, jog KŽVVG valdybos posėdyje ketinama siūlyti sudaryti priežiūros komisiją, parinkti specialistus (administratorių, buhalterį ir vadybininką) laikantis nuostatos, kad nė vienas iš valdybos narių ir jo giminių ar artimųjų negali jais tapti.
Projektų - nė vieno
Paklaustas, ar jis vis dar eina pirmininko pareigas, kiek projektų jau svarstė KŽVVG valdyba, ar buvo tokių, kuriems nepritarta, G. R. atsakė, kad projektų nepristatyta nė vieno.
"Niekas nieko nedaro. Lapkritį teiravausi, ar jau turi pasiruošę projektus. Apie juos jau nebekalbama, tik apie administravimo pinigus. Projektus reikia rengti, dirbti, o administravimui skirtos lėšos, 260 tūkstančių litų avansas, jau guli sąskaitoje. Taip, aš vis dar einu pirmininko pareigas, tačiau mano veikla paralyžiuota. Gruodį skelbiau du valdybos posėdžius, bet nė vienas neįvyko, jie buvo boikotuojami. Du nariai - Petras Cirtautas ir Viktoras Šiukšteris - valdo didžiąją dalį valdybos narių per giminystės ir tarnybinius ryšius. Jie save laiko akcininkais visuomeninėje organizacijoje. P. Cirtautas yra vienas iš grupės steigėjų. Aš nieko negaliu padaryti, nes tokia valdyba suformuota jau seniai. Ir aš negaliu toliau dirbti, kai esu drabstomas purvais. Laukiu", - sakė KŽVVG pirmininkas.
Paklaustas, o kas dabar turi būti daroma, G. R. atsakė, jog turi būti pasamdyti administruojantys asmenys. Pagal strategiją yra numatyti trys etatai - projektų vadovas, projektų administratorius ir projektų administratorius-finansininkas. Pastarieji turi baigti derinti specialiąsias taisykles, aprašą su NMA, kad jau galėtų skelbti, jog priimami projektai.
"Jeigu mes iki vasario 15 dienos nepateiksime pirmojo mokėjimo prašymo, NMA pareikalaus grąžinti pinigus, ir bus baigta. Bet aš optimistas. Tikiu, kad viskas susitvarkys, situacija bus išgelbėta ir Klaipėdos bendruomenė galės teikti projektus", - sakė KŽVVG vadovas.
Kitų neįsileidžia
Anot V. Plečkaičio, reikia naikinti grupės įstatų punktą, kad nauji nariai nepriimami. Pasak jo, kai kurie grupės nariai jau siūlė tai daryti, neapsiriboti 18 narių.
"Nesuprantu, kodėl projektus gali teikti tik tie, kurie yra užsiėmę pozicijas nuo senų laikų ir kitų neįsileidžia. Tokio uždaro rato projektai miestui didelės naudos neduos. Galbūt yra klaipėdiečių, turinčių labai gerų idėjų. Jeigu atsidarytų vartai, atsirastų daugiau iniciatyvių žmonių, atrankos grupė parinktų kur kas kokybiškesnius projektus. O dabar užuot užsiėmę rimtais dalykais, galime prarasti tuos 7 milijonus. Užuot žiūrėjus, kas miestui duotų didesnės naudos, prasideda nenušauto ėriuko mėsos dalybos. Gali būti, liksime be jokio ėriuko", - sako V. Plečkaitis.
Anot jo, kadangi vyksta tokie žaidimai, kai kiekvienas žiūri savo asmeninės naudos, savivaldybė turėtų išstoti iš KŽVVG, bet gaila tų europinių pinigų.
Tuo metu G. R. nemano, kad situacija pasikeistų iš esmės, jeigu grupės narių būtų daugiau. Anot jo, užvirtų tik dar didesnė košė. Lenkai panašioje grupėje turi 100 narių, ir jie sako, jog dirbti neįmanoma - vyksta nuolatinės pjautynės. Pasak pirmininko, jau ir su 16 KŽVVG valdybos narių sunku susitarti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą