Svarstant šį klausimą Uosto taryboje neapsieita be replikų, jog geriau kompanijos mažintų švartavimo įkainius, kurie didinami kasmet. Dabar jau esą būna ir tokių atvejų, kad švartavimo paslaugos brangiau kainuoja nei locmano.
Siekiant švartavimo taisyklių pakeitimo įmonių naudai, bandyta švartuotojų darbą pavaizduoti kaip nepavojingą. Pasak UAB Klaipėdos konteinerių terminalo darbų saugos specialisto Kazimiero Norvaišo, laivų švartuotojų darbas nėra toks pavojingas, nes per 21 metus uoste nepasitaikė nė vieno nelaimingo atsitikimo, išskyrus vieną švartuotoją, kuris susižeidė pirštą. Nuo 2013 metų švartavimas priskirtas prie neformalaus mokymo. Neretai laivą švartuoja keli žmonės 20-30 minučių, dirbama saugiai. Todėl nesuprantamas toks dėmesys švartuotojams ir tai, kad pačioms kompanijoms neleidžiama jų peratestuoti.
Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna nesutinka su tuo, kad švartuotojų darbas yra nepavojingas ir saugus. Pasak jo, jie dirba įtemptų lynų zonoje ir tai pavojinga. Didesni laivai kartais švartuojami net 4 valandas.
Laivų švartavimo Klaipėdos uoste taisyklės patvirtintos 2000 metų gruodžio 4 d. susisiekimo ministro įsakymu. Įmonių, teikiančių laivų švartavimo paslaugas, veiklą atestuoja ir jų priežiūrą atlieka Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA).
Tose taisyklėse pasigendama periodiškumo. Švartuotojo pažymėjimas išduodamas 3 metams, vadinasi, švartuotojai turi būti peratestuojami kas 3 metus.
Siūloma keisti švartavimo taisykles. Jose turėtų būti nuostata, kad po trejų metų būtų galima darbuotojus peratestuoti įmonės vadovo nustatyta tvarka.
Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka siūlė pirmiausia kreiptis į Susisiekimo ministeriją, kad būtų peržiūrėti teisės aktai, Lietuvos saugios laivybos administracijos atliekama kontrolė.
LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimantas Juška mano, kad bazinį švartuotojų mokymą turėtų vis dėlto atlikti licencijuota įmonė.
UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika sako, kad vis dėlto reikėtų supaprastinti tvarką, nes niekas kitas geriau už konkrečią įmonę nežino situacijos joje, tad peratestavimas turėtų būti jos pačios reikalas.
Uosto kapitonas A. Alekna nebuvo prieš tai, kad peratestavimo veiklą vykdant LSLA atsirastų punktas, kad tai gali daryti pačios kompanijos.
Kapitonas informavo, kad šiuo metu ruošiamas laivybos taisyklių pakeitimas turint omenyje, kad švartuotojai būtų peratestuojami kas treji metai ir pačiose įmonėse.
Uosto tarybos posėdyje nutarta, kad asocijuotos struktūros visų pirma turi kreiptis į susisiekimo ministrą ir išsakyti visų pateiktas pastabas.
SIŪLYMAS. Švartuotojai galėtų būti peratestuojami įmonės vadovo nustatyta tvarka.
Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą