Susisiekimo ministro noras į vieną įstaigą sujungti jūrų ir vidaus vandenų laivybos priežiūros įstaigas, jų darbuotojams, tokią naujieną išgirdusiems praėjusį pirmadienį, buvo labai netikėtas. Jie patyrė lengvą šoką, iškilo daugybė klausimų.
Norima sujungti Valstybinę vidaus vandenų laivybos inspekciją (VVVLI), esančią Kaune, ir Lietuvos saugios laivybos administraciją (LSLA), įsikūrusią Klaipėdoje. Svarstyti jų sujungimą nuspręsta Susisiekimo ministerijos kolegijos posėdyje, išklausius jų pernai metų veiklos ataskaitas ir susipažinus su abiejų įstaigų 2009-2011 m. strateginiais veiklos planais. Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio manymu, šių dviejų institucijų sujungimas padėtų sumažinti administracinį aparatą ir taupyti valstybės biudžeto lėšas.
Ne kalbų lygis
"Tai tikri ketinimai, ne kalbų lygis. Visa tai daroma mano pavedimu, kai tik bus parengtas reorganizacijos projektas, tada ministerijoje vyks posėdis ir bus sprendžiama, kuriuo keliu bus judama toliau", - kovo 23 d. "Vakarų ekspresui" sakė susisiekimo ministras E. Masiulis.
Jis davė pavedimą ministerijos Vandens transporto departamentui per mėnesį parengti reorganizacijos sujungiant minėtas institucijas projektą. "Aš pasiruošęs jį įgyvendinti. Mano galva, esant dabartinei situacijai, kai reikia mažinti išlaidas, tos dvi organizacijos yra nepagrįstai atskirtos. Motyvų, kodėl jos turi būti atskirai, aš taip ir neišgirdau", - sakė ministras.
Paklaustas, o kur reorganizuota institucija būtų, ar Kaune, ar Vilniuje, ar Klaipėdoje, E. Masiulis sakė nenorįs komentuoti, kol nesulaukė reorganizacijos projekto. Jo manymu, gali būti pasiūlyti net keli reorganizacijos variantai. "Vertinant institucijų atliekamas funkcijas, įsivaizduočiau, kad centras galėtų likti Klaipėdoje Lietuvos saugios laivybos administracijos pagrindu, o filialas, kuruojantis vidaus vandenis, - Kaune", - sakė E. Masiulis.
Praėjus savaitei po tokio ministro pavedimo, kovo 23 d. domėjomės, kaip minėtos institucijos ruošiasi būsimoms vestuvėms.
Duota laiko iki Velykų
 |
| VVVLI viršininkas A. Dainoras laukia rašytinio įpareigojimo jungtis. |
LSLA turi 118 etatų, metinis biudžetas - 7,8 mln. Lt. Jūrų laivų registre - 151 laivas. Ji Saulėlydžio komisijai pranešė, kad etatų skaičių galėtų sumažinti šešiais, o metų biudžetą - 10 proc.
"Pliusams ir minusams sudėlioti mums duota laiko iki Velykų. Ne itin gerai įsivaizduoju, kokias funkcijas vykdo VVVLI. Žinau, kad ji praktiškai atlieka tą patį, ką mes uoste, tik vidaus vandenų uosteliuose. Reikės susipažinti su jos veikla, kad žinotume, su kuo esame jungiami", - sakė LSLA direktorius Evaldas Zacharevičius.
Jo manymu, tokiomis jungtuvėmis siekiama sumažinti bendras funkcijas atliekančių darbuotojų skaičių. Ko gero, liktų vienas personalo skyrius, viena buhalterija, o specialistai tiek vienoje, tiek kitoje institucijoje būtų tie patys.
Specialistai ir registras
Paklaustas, ar VVVLI inspektoriai galėtų tikrinti ir jūrinius laivus, ir į Klaipėdos uostą atplaukusius užsienio laivus, E. Zacharevičius atsakė taip nemanąs. Inspektoriams, kurie atlieka valstybės vėliavos ir uosto valstybės kontrolę, keliami labai aukšti reikalavimai: jie turi turėti jūrinius diplomus, būti išdirbę jūroje ne mažiau kaip 5 metus ir t. t.
LSLA direktorius nemano, kad laivų registras galėtų būti vienas, t. y. kad jame būtų ir jūriniai laivai, kuriems keliami vienokie reikalavimai, ir vidaus vandenų laivai, kuriems reikalavimai nėra tokie griežti. Be to, abu registrai yra valstybiniai, įsteigti Vyriausybės nutarimu. "Kol kas man dar sunku įsivaizduoti, kaip mes galėtume gyventi kartu. Ir LSLA negalėtų būti perkelta kitur, nes jos pagrindinė veikla uoste. Sunku įsivaizduoti, kad inspektoriai iš Vilniaus ar Kauno turėtų kasdien važinėti į Klaipėdą kontroliuoti laivų", - sakė E. Zacharevičius.
Laukia įpareigojimų raštu
VVVLI vykdo valstybinę saugios laivybos kontrolę Lietuvos vidaus vandenyse, tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelyje Klaipėda-Kaunas ir Baltijos jūros pakrantės vandenyse. Inspekcija rengia saugios laivybos kontrolės reidus, registruoja vidaus vandenų laivus, atlieka technines apžiūras, rengia kvalifikacinius vidaus vandenų transporto specialistų ir laivavedžių egzaminus, įmonėms išduoda licencijas vidaus vandenimis plukdyti keleivius ar krovinius, vykdo kitą veiklą.
VVVLI vidaus vandenų laivų registre yra 56 tūkstančiai vidaus vandenų transporto priemonių, iš jų daugiau kaip 10 tūkstančių - Klaipėdoje. Iš viso inspekcijoje dirba tik 40 žmonių. Inspekcijos viršininkas Algividas Dainoras "Vakarų ekspresui" sakė, jog tai, ar toks žingsnis yra naudingas, ar ne, turi spręsti ministerijos vadovybė. "Kas mums bus pavesta, tą darysime, ministerijai nesipriešinsime. Rašytinio dokumento apie jungimą neturiu, tad kol kas nieko negalvoju. Kol kas visa tai tik kalbų lygis", - sakė viršininkas.
Inspekcijos viršininko pavaduotojas Jonas Lukša, dirbantis Klaipėdoje, sakė, jog turėtų dar savaitę ar netgi dvi analizuoti visus tokių jungtuvių pliusus ir minusus, kad galėtų pasakyti savo nuomonę šiuo klausimu. "Kai sujungs, gal išlaidų ir sumažės. Manau, kad pats jungimo procesas gali tęstis ir metus ar net dvejus", - sakė pavaduotojas.
Kontrolė būtina
Kas jau kas, o buriuotojai nuolatos piktinasi VVVLI vykdoma kontrole. Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Robertas Dargis, paklaustas, ar tokia institucija kaip VVVLI reikalinga, atsakė: "Be jokios abejonės, reikalinga. Nepaisant to, kad plaukiojama pramogaujant, kad kai kurie žmonės taip praleidžia laisvalaikį, vis dėlto labai svarbus dalykas yra saugumas. O norint jį užtikrinti, reikalinga tam tikra priežiūra. Šiuo atveju, sakyčiau, ne tiek burinių, kiek motorinių laivų priežiūra. Jų ir greitis visai kitas, ir susidūrimo pasekmės skaudesnės nei burinių laivų. Buriniai laivai gali pasiekti iki 10 mazgų greitį, o motoriniai - iki 35 mazgų (70 km /h), jų masė - po 5-10 tonų. Inspekcija turi prižiūrėti ir kontroliuoti judėjimą vandenyje lygiai taip pat, kaip ir automobiliniuose keliuose."
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą