Nuostolių atlyginimas aplipo gandais

Tarp besidominčiųjų "LISCO Gloria" reikalais jau sklando daugybė įvairiausių gandų bei sąmokslo teorijų.

Sekantieji įvykius atkreipia dėmesį į tai, kad gaisro liudininkai esą vienu balsu tvirtina, jog kelte neveikusi nė viena priešgaisrinio gelbėjimo sistema, o laivą slepiant visus pėdsakus neva ketinama skubiai supjaustyti, taip pat kalbama, jog jame likęs turtas bus parduotas tam, kad būtų sumokėta už gelbėjimo darbus. Patys vežėjai esą nieko nebeatgaus, nes net ir sutartyse su DFDS LISCO esą numatyta galimybė ekstremaliomis situacijomis kompanijai nusimesti atsakomybę.

Žalos atlyginimo nesitiki

Dėl gaisro 10 vilkikų ir 20 šaldytuvų praradusios autotransporto įmonės savininko Antano Griciaus teigimu, iki Naujųjų metų įmonei pats darbymetis, todėl delsti nebuvo ko - jau atsigabenta 10 šaldytuvų, įsigyta ir dar tiek pat "Volvo" vilkikų.

Nuomotis transporto priemonių A. Griciaus įmonė neplanavo - tai yra pernelyg brangu, todėl praktikuojama dirbti su savais vilkikais. Įmonė į parko atnaujinimą planuoja investuoti per milijoną eurų - apie 600 tūkst. skirs pati, o dar tiek pat ketinama pasiskolinti.

"Pinigai mums - ne problema, bankai skolina, tik tiek, kad skolų norime kuo mažesnių, todėl techniką stengiamės pirkti iš apyvartinių lėšų. Kur kas blogiau yra per gaisrą nukentėjusiems mažiesiems vežėjams, kuriems bankai nenori skolinti", - sakė A. Gricius.

Jo vadovaujamos įmonės vilkikai nebuvo drausti kasko draudimu. "Per Lenkiją nevažinėjam, todėl galvojom pataupyti, o dabar štai kaip..." - sakė A. Gricius.

Džiugių vilčių įmonės vadovas nepuoselėja. Anot jo, sklando gandai, kad turto vežėjai nebeatgaus - kas liko kelte, esą bus parduota, o pinigai panaudoti sumokėti už gelbėjimo darbus. Iškart po gaisro A. Gricius ieškojo jūrų teisės specialistų pagalbos, ir dabar kalba pesimistiškai.

"Taisyklės išlikusios iš senų laikų, pagal jas keltų kompanija už nieką neatsako. Tokie įvykiai būna nedažnai, tai gal po šito gaisro taisykles peržiūrės", - svarstė jis.

Vis dėlto įmonė laukia išvadų ir tolimesnių DFDS LISCO veiksmų - neatmetama galimybė, kad nesulaukus kompensacijų teks keltus iškeisti į sausumos kelius.

"Jeigu jie už nieką neatsako, mes negalėsime rizikuoti", - sakė A. Gricius.

Transporto parką atkuria ir bendrovė "Saukupa", per gaisrą netekusi penkių vilkikų ir tiek pat tentinių puspriekabių - įsigyta pora nenaujų transporto priemonių.

Inicijuoja savo tyrimą

Pasak asociacijos "Linava" atstovo spaudai Gyčio Vincevičiaus, didesnieji vežėjai iš padėties sukasi, bet tarp mažųjų esama tokių, kuriems gaisras kelte tapo tikra tragedija.

"Žinau vieną įmonę, turėjusią vieną vilkiką. Tai buvo šeimos verslas, ir viskas dabar pakibo ant plauko. Įsivaizduokite - būstas užstatytas įsigyti vilkikui, o jo nebėra. Net jeigu ši įmonė ir gavo draudimo išmoką, už krovinį - kol kas nieko", - sakė G. Vincevičius.

Apsidraudusiems vežėjams Lietuvos draudikai nuostolius atlygina sklandžiai, tačiau norima, kad kuo greičiau išmokos pasiektų ir neapsidraudusiuosius. Neapdrausti vilkikai turėtų būti vertinami kaip krovinys ir už juos kompensuojama, anot G. Vincevičiaus, berods, po 8 Lt/kg. Šie pinigai, kurių laukiama iš keltą apdraudusios užsienio kompanijos, tikrosios vilkikų vertės nepadengtų, tačiau vis susidarytų šiokia tokia suma.

"Mūsų tikslas - kad kuo greičiau baigtųsi tyrimas ir būtų galima kalbėtis su jūrų vežėjo draudikais. Sužinojome, jog valstybinių tarnybų išvados, netgi preliminarios, gali būti ne anksčiau nei po pusmečio, o gal net ir po metų. Tai mūsų netenkina. Konsultuojamės, ar tam, kad būtų galima gauti draudimo išmokas, tiktų privačios išvados", - sakė G. Vincevičius.

"Linava" teikia vežėjams piniginę paramą teisinei pagalbai. Pradžiai yra skirta apie 35 tūkst. litų. Jau pasamdyta Vokietijos ekspertų bendrovė, kuri turėtų atlikti nepriklausomą tyrimą, o išvados būtų oficialiai pripažįstamos.

Pirminiais skaičiavimais, Lietuvos vežėjai patyrė apie 80 mln. litų nuostolių įskaičiuojant ir transporto priemonių, ir krovinio vertę.

"Nuogąstavimus suprantame"

Vaidas KLUMBYS, AB DFDS LISCO Rinkodaros skyriaus vadovas

Kompanija supranta žmonių nuogąstavimus - ypač tokioje situacijoje. Šiuo metu ekspertai atlieka tyrimą tam, kad nustatytų gaisro priežastis, įvertintų įgulos veiksmus ir išanalizuotų visas aplinkybes, taip pat ir priešgaisrinių sistemų darbą. Tam, kad visos gaisro priežastys ir aplinkybės būtų nustatytos, gali prireikti nemažai laiko. DFDS LISCO negali daryti įtakos šių tyrimų eigai. Ką kompanija gali padaryti - tai kuo operatyviau pateikti tyrėjams visus reikiamus dokumentus ir duomenis. Tą šiuo metu mes ir darome. Tyrimus pirmiausiai atlieka valstybinės institucijos ir mes nežinome, kiek tai užtruks. Jei į laivą nori patekti kieno nors suburta ekspertų grupė, reikia kreiptis į tas valstybines institucijas ir iš jų gauti atitinkamus leidimus.

Šiuo metu kompanija taip pat renka duomenis apie kelto pažeidimus ir reikalingus atlikti darbus tam, kad būtų galima surinktus duomenis išsiųsti laivų statykloms ir sužinoti apytikslę remonto kainą. Remiantis iš laivų statyklų gautais atsakymais bus priimtas sprendimas dėl laivo ateities.

Ar tiesa, kad kelte buvęs turtas bus parduotas, o pinigai skirti apmokėti gelbėjimo darbams? Teiginių pateiktame klausime neįmanoma pakomentuoti, kadangi jie neturi nieko bendro su realybe ir negali būti pagrįsti nei Lietuvos Respublikos, nei kitų tarptautinių teisės aktų nuostatomis.

Keltas "LISCO Gloria" plaukioja su Lietuvos vėliava, todėl visi turto žalos klausimai yra sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir taikomų tarptautinių teisės aktų nuostatomis bei Bendrosiomis keleivių pervežimo taisyklėmis.

DFDS LISCO yra senas tradicijas ir verslo kultūrą turinčios tarptautinės organizacijos dalis ir, kaip bet kuris teisėtai ir sąžiningai veikiantis verslo subjektas, sudarinėdama sutartis vadovaujasi tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitais galiojančiais tarptautiniais teisės aktais. Kiekviena kompanija prieš pasirašydama sutartis su DFDS LISCO turi susipažinti su visomis pasirašomos sutarties sąlygomis, kuriose taip pat yra pateikiama nuoroda į "Krovinių vežimo Šiaurės jūra sąlygas". Šiuo atveju pažymėtina, kad civilinės atsakomybės klausimus reglamentuoja ne tik sutartis, bet ir galiojantys tarptautiniai bei Lietuvos Respublikos teisės aktai.