Lietuvos žvejai jau užmiršo tuos netolimus laikus, kai reikėjo vos ne su kumščiais kovoti dėl kiekvienos papildomos menkių sugavimo kvotos tonos. Šių žuvų ištekliams sparčiai gausėjant, didėja ir sugavimo limitai, tačiau nykstančios mūsų žvejų pajėgos jau antrus metus iš eilės jų net nesugeba išnaudoti.
Pasak Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjo Tomo Zolubo, šiuo metu išgaudyti tik 36 proc. Lietuvai skirtos menkių kvotos. "Dar liko sugauti apie 2 600 tonų menkių. Ir nors žvejai pradėjo intensyviai dirbti, tokio kiekio žuvų nesugaus. Nors ir menkių ištekliai atsinaujino neįtikėtinai greitai. Manau, kad Lietuvos žvejai išnaudos apie 70-80 proc. jiems skirtos kasmetinės menkių kvotos", - „Respublikai" tvirtino T. Zolubas.
Pernai neišnaudotos kvotos dalis sudarė apie 20 proc. T. Zolubo nuomone, viena pagrindinių priežasčių - Lietuvos laivynas yra paprasčiausiai per mažas.
Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos, kurios nariai sugauna apie 70 proc. visos Lietuvai skirtos žuvų kvotos, vadovas Algirdas Aušra neslėpė, kad dėl taip prastai išnaudojamos kvotos dalis kaltės tenka ir patiems žvejams, kurie patys "užmiršo" menkes ir gaudė vadinamąją baltąją žuvį - šprotus ir strimeles, nes norėjo pasigerinti jų sugavimo rodiklius prieš gaunamas privataus naudojimo kvotas, kurios bus suteiktos įmonėms ir taps tarsi jų nuosavybe.
"Visi nori atsiriekti kuo daugiau. Manau, kad dėl menkių kvotos labai krimstis nereikia, nes po kiek laiko viskas stos į savo vėžes", - padėties nedramatizavo A. Aušra. Tuo tarpu, pasak Lietuvos žvejų verslininkų asociacijos pirmininko Jurijaus Petrovo, dėl susidariusios situacijos kalta ir Europos Sąjungos vadovybė, linkusi mūsų žvejus padaryti tik žuvų vartotojais. Kol buvo kam žvejoti, ji Lietuvai skirtą menkių sugavimo kvotą mažino, o žvejams ėmus nykti pradėjo ją didinti.
"Mums padovanojo Trojos arklį - paragino už kompensacijas supjaustyti žvejų laivus į metalo laužą arba iš verslinės žvejybos persiorientuoti į pramoginę ir plukdyti į Baltijos jūrą žvejus mėgėjus. Taip elgdamasi ES turi labai konkretų tikslą - nori priversti Lietuvą ne pačią susigauti sau žuvų ir dar parduoti kitiems, bet pirkti iš galingųjų Sąjungos valstybių. Gudraujant norima perimti ir mūsų šaliai skirtas žuvų sugavimo kvotas", - neabejojo J. Petrovas.
Prieš įstojimą į ES mūsų šalies menkių sugavimo kvota buvo 8 tūkst. tonų, primena „Respublika".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą