Nutarta statyti reguliuojamąją rampą ir pirkti žemsiurbę

Uosto taryboje

Pirmadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje nuspręsta neieškoti lėšų Šventosios uosto atstatymo parengiamiesiems darbams tol, kol nebus išspręstas žemės klausimas. Gerokai pabrangus gilinimo darbams, pritarta tam, jog Uosto direkcija įsigytų žemsiurbę, galinčią kainuoti apie 60 mln. Lt, be to, Jūrų perkėlos terminale nuspręsta statyti reguliuojamąją rampą, kainuosiančią apie 5 mln. Lt.

Pasirengimui reikia milijonų

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija negali vykdyti veiklos, susijusios su Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymu, nes jai dar neperduota šio uosto žemė. Kilus teisminiams ginčams, panaikintas detalusis planas, apibrėžiantis uosto ribas. Žemės perdavimo Uosto direkcijai klausimą spręsti įpareigota Klaipėdos apskrities viršininko administracija.

Taryboje keltas klausimas, ar nebūtų galima dalį parengiamųjų darbų pradėti jau dabar, dar neturint žemės. Tačiau bendram jų projektui, preliminariais apskaičiavimais, reikėtų apie 12 mln. Lt. Jau parengta Šventosios uosto atstatymo galimybių studija ir poveikio aplinkai vertinimo programa. Būtų galima daryti poveikio aplinkai vertinimą, kainuosiantį apie 1,5 mln. Lt. Geologiniui kartografavimui reikėtų daugiau kaip 4 mln. Lt, o paties projekto rengimui - 5-5,5 mln. Lt.

Vis dėlto Taryba nusprendė, jog tol, kol nebus išspręstas Šventosios uosto žemės klausimas, pinigai į šį projektą neturi būti investuojami. Nutarta kreiptis į Susisiekimo ministeriją dėl lėšų projektui skyrimo tik po to, kai situacija bus visiškai aiški.

Naujas uostas miesto plane

Vykdydama Vyriausybės Strateginio komiteto pavedimą, Uosto direkcija ėmė plėtoti galimo giliavandenio uosto ties Melnrage viziją. Ji siekia, kad toks giliavandenis uostas, kaip miesto plėtros ateityje vizija, būtų pažymėtas Klaipėdos miesto bendrajame plane. Turint omenyje šios gyvenvietės plėtrą, žmonės, kurie atsikels gyventi į Melnragę, apie tai turi žinoti iš anksto, kad vėliau nekiltų problemų. Beje, toks klausimas buvo svarstomas ir prieš 10 metų, tačiau iki šiol jo atžvilgiu niekas nepasikeitė - Melnragėje ir toliau statomi namai.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, šiandieniniai Melnragės gyventojai dėl galimo giliavandenio uosto atsiradimo neturi jausti jokių apribojimų, tačiau mano, jog būtų tikslinga iš anksto numatyti galimus pokyčius.

Japonai atlikdami studiją ir rinkdami giliavandenio uosto vietą atliko didelį analitinį darbą, kuris, pasak jų, kainavo daugiau kaip 4 mln. eurų. Jeigu šiandien reikėtų atlikti tokią studiją Lietuvos valstybės lėšomis, ji kainuotų gerokai brangiau. Todėl negalima nuvertinti tokio darbo ir japonų studiją prilyginti vos ne grožinės literatūros romanui. Ją rengiant priežiūros komisijos darbe dalyvavo ir Klaipėdos miesto, ir įvairių Lietuvos ministerijų atstovai, teikę savo pastabas.

Taryba priėmė nutarimą siūlyti Klaipėdos miesto tarybai padaryti pakeitimus miesto Bendrajame plane numatant giliavandenio uosto statybos galimybę ir trasas privažiuojamiesiems automobilių ir geležinkelio keliams bei inžineriniams tinklams. Prieš pasisakius keliems miesto atstovams, nutarimas nebuvo priimtas vienbalsiai.

Dėl keleivių patekimo prie kelto

Prieš porą metų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba priėmė nutarimą AB "Smiltynės perkėla" keltus iš senosios perkėlos perkelti į 27 krantinę, prie Kruizinių laivų terminalo. Pirmadienį Taryboje svarstytas gyventojų patekimo į 27 krantinę klausimas ir su tuo susijusios problemos. Planuojama, jog žmonės eis per pasukamąjį tiltelį, kurio pralaidumas nedidelis, be to, bus nugriauta tvora ir jie galės patekti per pilies teritoriją.

Nutarta gyventojų patekimo prie kelto naujoje vietoje klausimą svarstyti siauresniame suinteresuotų įmonių atstovų rate ir iki tol, kol keltas bus perkeltas, problemą išspręsti. Uosto direkcija rūpinasi naujos krantinės, kuri kainuos apie 2-3 mln. Lt, infrastruktūra, o Taryboje aptarti ir suprastruktūros įrengimo klausimai.

S. Dobilinskas patikino, kad buvo būtina remontuoti dabartines senosios perkėlos krantines dėl keleivių saugumo, nes naujasis keleivinis "Smiltynės perkėlos" keltas jau yra pakeliui į Klaipėdą. Be to, ši krantinė liks ir ateityje kaip atsarginis variantas.

Teiks pasiūlymus ministerijai

Uosto tarybai buvo pristatyta galutinė Klaipėdos uosto rinkliavų ir konkurencingumo studija, kuria atliko Danijos inžinierių konsultacijų kompanija "Carl Bro Intelligent Solutions" kartu su UAB "Ekonominės konsultacijos ir tyrimai". Pasak S. Dobilinsko, Uosto tarybos nariai neturėjo daug pastabų studijos rengėjams.

Nuspręsta, kad uosto kompanijos iki spalio 1 d. turi pateikti Uosto direkcijai pasiūlymus, ką reikia daryti toliau, kad Klaipėdos uostas būtų konkurencingas kaimyninių uostų atžvilgiu. Uosto direkcija juos apibendrins ir parengs veiksmų planą, t. y. pasiūlymą, ką, esant tokiai situacijai, reikėtų daryti Susisiekimo ministerijai. Tai direkcija turi padaryti iki spalio mėnesį vyksiančio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdžio. Priminsime, jog uosto rinkliavų taisykles tvirtina susiekimo ministras, o uosto rinkliavų dydį - Vyriausybė.

Diskusijos vilkikų klausimu

Paklaustas, ar Taryboje diskutuota dėl uosto vilkikų, uosto vadovas atsakė, jog taip. Vilkikus turinčios Klaipėdos bendrovės gavo konkurencingumo studijos medžiagą ir irgi turi pateikti savo pasiūlymus. S. Dobilinsko teigimu, kad neatsitiktų taip, kaip Rygoje, kai vieną gražią dieną privačios kompanijos vilkikai buvo išplukdyti į kitą uostą, Uosto direkcija turi saugiklį. Jai priklauso vilkikas "Stumbras", kuris šiuo metu yra išnuomotas AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai, tačiau be direkcijos sutikimo iš Klaipėdos uosto jis negali būti išplukdytas.

Pasak Klaipėdos uosto vadovo, tiek vilkikų, tiek švartavimo paslaugų kainos, tiek uosto rinkliavos bendruose uosto kaštuos, turint omenyje visą logistinę grandinę, nesudaro daugiau kaip 5 proc.

Keltų patogumui - 5 mln. Lt

AB DFDS LISCO nusprendus pakeisti senuosius keltus naujais kitos konstrukcijos keltais, tokiais kaip "LISCO Glorija", "LISCO Optima", Jūrų perkėlos terminale buvo suremontuota ir jiems pritaikyta 150 krantinė. Tačiau šiandien situacija joje nėra gera, nes dėl skirtingų keltų aparelių yra apsunkintas automobilių įvažiavimas į keltus, todėl mažėja keltų pakrovimo ir iškrovimo greitis.

Taryba, turėdama omenyje, kad ateityje gali atsirasti ir daugiau įvairių keltų, nusprendė, kad toje krantinėje turi būti pastatyta reguliuojamojo lygio rampa. Tada nei vandens lygis, nei keltų konstrukcija neturės įtakos jų pakrovimo greičiui. Tokio įrenginio kaina - apie 5 mln. Lt. Šis objektas turėtų būti įtrauktas į sąmatą ir pradėtas statyti kitais metais.

Žemsiurbei - apie 60 mln. Lt

Žemsiurbės įsigijimo klausimas buvo keliamas dar tuo metu, kai Uosto direkcijai vadovavo Valentinas Greičiūnas. Praėjusį pirmadienį Uosto taryba pritarė tokio laivo įsigijimui. Norima pirkti naują universalų laivą, kad būtų galima kasti smėlį ir išgabenti į jūrą arba išpurkšti ant krantinių ar į paplūdimius, kad jis turėtų gervę su strėle, kad būtų galima pakelti iš vandens akmenis ir kt.

Gilinimo ir valymo kaštai pastaruoju metu smarkiai auga. Jeigu anksčiau už 1 kubinį metrą iškasto grunto reikėdavo mokėti 7-8 Lt, tai dabar mokama 14 Lt. Per metus Klaipėdos uoste iškasama apie pusę milijono kub. m grunto. Turint omenyje, kad bus atstatomas ir Šventosios uostas, dėl žemsiurbės reikalingumo abejonių nekyla.

Ją bus galima panaudoti ne tik kaip valymo, bet ir kaip paplūdimių būklės palaikymo įrankį. Vežant smėlį į paplūdimius sunkvežimiais gadinamos gatvės ir kopos. Be to, jūros smėlis yra kur kas švaresnis.

Toks laivas galėtų kainuoti apie 60 mln. Lt. Jeigu ministras patvirtins sąmatą, kurioje bus nurodyta ir žemsiurbė, tada galbūt kitais metais bus skelbiamas konkursas dėl tokio laivo įsigijimo. Techninė konkurso užduotis jau yra suderinta. Tokių laivų statybos srityje labiausiai specializuojasi olandai, tačiau S. Dobilinskas neatmeta galimybės, jog jį galėtų pastatyti ir Klaipėdoje esančios AB Vakarų laivų gamykla ar "Baltijos" laivų statykla, susirasdamos atitinkamus subrangovus.

Vidmantas MAŽIOKAS