Uosto direkcijoje labai ilgai truko diskusijos dėl laivo specifikacijos. Pirmoji svarstyta buvo 50 lapų, o paskutinė - 166 lapų. Itin daug kalbėta, kokio dydžio turi būti bunkeris - ar 1,5 tūkst. ar 2 tūkst. kub. m dydžio.
Pasak A. Vaitkaus, stengtasi, kad žemsiurbė būtų maksimaliai pritaikyta prie Klaipėdos uosto poreikių. Anot vadovo, direkcija jau 100 proc. yra pasirengusi skelbti konkursą. Iki šiol dar yra daug neatsakytų klausimų, kaip tas laivas bus išnaudojamas uoste. Pavyzdžiui, ar reikės samdyti uosto dugno valymo darbams atlikti budinčius rangovus, ar pakaks savo žemsiurbės. Viena aišku, net ir įsigijus savo laivą gilinti uostą iki 17 metrų tikrai nebus galima.
Žemsiurbė-žemkasė turės greiferį bei siurblius. Tikimasi, kad su ja bus galima atlikti labai brangiai kainuojančius darbus prie krantinių, kurių nenori imtis rangovai. Darbai sudėtingi, apimtis nedidelė, o vien technikos mobilizacija kainuoja 250-300 tūkst. eurų. Be to, naujasis Uosto direkcijos laivas turės variklį, kuris naudos dviejų rūšių kurą. Taigi žemsiurbė galės būti varoma ir dujomis. Tokiu atveju eksploatacinės išlaidos sumažėtų iki 40 proc. Be to, tuo būtų prisidedama sprendžiant ekologinius klausimus uoste.
"Mūsų žemkasė - geras sprendimas ir ekonominiu, ir ekologiniu požiūriu", - sakė A. Vaitkus.
Tikimasi dar šiemet parinkti rangovą, jeigu nekils kokių nors ginčų. Anot Uosto direkcijos vadovo, blogai, kad Lietuvoje bet kas gali apskųsti konkursą ir taip vilkinti visą procesą. Pasak A. Vaitkaus, paprastai toks laivas pastatomas per 1,5-2 metus. Jeigu paaiškės, kad lietuvių žemsiurbės korpusas patenka tarp standartinių gaminių, galima tikėtis, kad laivas bus statomas greičiau.
Uosto direkcijos vadovas neatmetė galimybės, kad toks laivas galėtų būti statomas ir Klaipėdoje, juo labiau kad AB Vakarų laivų gamykla panašų jau yra pastačiusi.
Žemsiurbei įsigyti Uosto direkcija planuoja gauti lėšų iriš Europos Sąjungos paramos fondų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą