Tačiau tiek anksčiau įmonę valdžiusi Lietuvos valstybė, tiek dalį turto privatizavusi bendrovė „Baltlanta“ į šį pranešimą reaguoja abejingai, rašo lrytas.lt.
Valstybės turto fondas, užsiimantis valstybės turto privatizavimu, teigė, kad duomenų apie „Jūros“ privatizavimą neturi, ir patarė kreiptis į anksčiau įmonę administravusią Žemės ūkio ministeriją. Ministerijos atstovas Vilius Rekevičius portalui lrytas.lt teigė, kad senesnių nei 10 metų dokumentų jie nesaugo, taigi, kam teks sumokėti senas skolas, nežino ir patarė kreiptis į tą patį Valstybės turto fondą.
Įmonės „Baltlanta“ atstovė taip pat nepanoro diskutuoti apie tokią tolimą praeitį. „Apie tai, kas buvo kažkada, mes nieko nežinome. Jeigu kreditoriai kreipsis, tai kreipsis“, - sakė ji.
Nors „Baltlantos“ direktorius pripažino, kad jų įmonė kadaise pirko kelis laivus iš anuomet privatizuotos „Jūros“, tačiau mano, kad tai nepakankamas pretekstas iš jų ieškoti skolų.
„Pirkome laivus, kurių šiuo metu net nebeturime. Mažai tikėtina, kad iš mūsų galėtų išieškoti kažkokias skolas. Bent jau kol kas niekas oficialiai į mus nesikreipė“, - sakė B. Bikulčius.
Šiuo metu žvejybos ir jūrų teisės srityse besispecializuojantys argentiniečių teisininkai nusprendė ištirti „Baltlantai“ priklausančių laivų įrašus ir jų variklių serijos numerius, taip pat korpusus bei kitas charakteristikas, kad įvertintų, ar jie gali būti konfiskuoti dėl „Jūros“ skolų. Taip būtų galima padaryti, nes laivui pakeitus savininką, pavadinimą, vėliavą ar registraciją, su juo susijusi skola išlieka, rašo lrytas.lt.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą