Pandemijos įtaka: uostuose mažėja tam tikrų krovinių

Klaipėdos uoste pernai pasiektas visų laikų rekordas - perkrauta 47,7 milijono tonų krovinių. Jeigu ne pandemija, Lietuvos uostas galbūt būtų pasiekęs 50 mln. tonų per metus apyvartą, nes naftos produktų ir konteinerių krova pernai sumažėjo maždaug 2 mln. 300 tūkst. t. Deja, prognozės ir šiems metams nėra itin optimistiškos.

2020-aisiais iššūkių Lietuvos uoste netrūko. Vienas jų - per visus metus neatplaukė nė vienas kruizinis laivas, nors užsiregistravusiųjų buvo 51, o 2019-aisiais kruiziniai laivai į Klaipėdos uostą įplaukė 54 kartus.

Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas uosto krovos atžvilgiu 2020-uosius vadina fantastiniais. Daugelyje kaimyninių uostų krova mažėjo, pavyzdžiui, Ventspilyje (Latvija) - net 60 proc., o Klaipėdos uoste pernai ji padidėjo daugiau nei 3 proc.

Didžiulė sėkmė ir tai, kad nė viena uosto kompanija netapo COVID-19 židiniu, darbai nebuvo nutrūkę, nebuvo nė vieno laivo, kuris dėl tarnybų negalėjimo būtų neįplaukęs į uostą. Kai reikėjo, laivai į uostą buvo įvedami ir nuotoliniu būdu.

Klaipėdos vieta tarp kitų uostų

Uosto direkcijos atstovų teigimu, Lietuvos uostą pandemijos metu gelbsti tai, kad jame kraunami įvairių rūšių kroviniai. Tarp 24 stambiausių Europos uostų Klaipėda šiuo metu yra devintoje vietoje. Jai nedaug betrūksta, kad aplenktų Lenkijos Gdansko uostą, esantį aštuntoje vietoje. Jo apyvarta pernai sumenko 8 proc. - krauta 48 mln. t krovinių, o 2019-aisiais - 52 mln. t.

Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje tarp 11 uostų Lietuvos uostas pagal dydį yra ketvirtas. Nuo trečioje vietoje esančio Rusijos Primorsko uosto, kurio apyvarta pernai sumenko 11 mln. t, Klaipėdą skiria tik 1 mln. tonų krovinių.

Pasak A. Drungilo, realu, kad Klaipėda gali tapti ir trečiu uostu šiame regione.

Keturi rekordai krovinių grupėse

A. Drungilo teigimu, Klaipėdos uoste yra 6 pagrindinės krovinių grupės, nuo kurių priklauso 85 proc. uosto krovos apyvartos. Pasak jo, nė vienas uostas regione neturi tiek daug rūšių. Pavyzdžiui, Primorsko uoste kraunami tik du kroviniai - žalia nafta ir naftos produktai.

Klaipėdos uoste kraunamos ir durpės, ir rąstai, ir skalda, armatūra. Trąšos ir tos skirtingų rūšių: ir azotinės, ir kalio, ir maišytos, jos kraunamos ir skystos, ir birios, ir pakuotos. Tai ir leido Klaipėdai išlaikyti tokį krovos lygį. Šiaurėje esantys specializuoti, pavyzdžiui, Latvijos, uostai patyrė didelių nuostolių.

Pasak A. Latako, gerą uosto rezultatą lėmė birieji kroviniai: trąšos, grūdai, metalo laužas, rūdos. Beje, metų pradžioje nerimą kėlė situacija Baltarusijoje, mat Klaipėdos uoste nemažai kraunama toje šalyje gaminamų trąšų.

Pasak A. Drungilo, Baltarusijos krovinių Lietuvos uoste ne tik nesumažėjo, bet net padaugėjo maždaug 11 proc. Kol kas indikacijų, kad Lietuvos uostas gali prarasti tuos krovinius, nėra.

Iš tų šešių krovinių grupių keturiose pernai pasiekti rekordai: trąšų krauta 15,4 mln. t, augo ne tik birių, bet ir skystų trąšų apyvarta. Pasak A. Drungilo, tai lėmė, kad Baltarusijos ir Lietuvos trąšų gamintojai pasirašė kontraktus gana konkurencingomis kainomis rinkoje. Kita aplinkybė, nuo pernai metų vidurio labai, net 35 proc., išaugo žemės ūkio produktų kainos.

Ro-ro keltais gabenamų krovinių pernai perkrautas irgi rekordinis kiekis. Nuo 2018 metų stebimas nuolatinis jų gausėjimas. Tam įtakos turėjo ir nauja Vokietijos kompanijos "TT- Line" linija. Iš pradžių jos laivai į Klaipėdą atplaukdavo tik kartą per savaitę, o dabar atvyksta jau 5 kartus. "Konkurencija su kelių transportu vežamais kroviniais išaugo, kroviniai buvo perorientuoti iš sausumos kelių į jūrų transportą. To siekia Europos Komisija", - sakė A. Drungilas.

 REKORDAS. Pernai Klaipėdos uoste pasiektas visų laikų trąšų krovos rekordas.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) apyvarta irgi buvo rekordinė, nors SGD terminalas kol kas išnaudoja tik daugiau nei pusę terminalo pajėgumo. Apyvarta gana stabili ir priklauso nuo vartojimo užuostyje.

Ir grūdų krova pernai buvo rekordinė, nes užderėjo geras jų derlius. Pasak A. Drungilo, jeigu leis hidrometeorologinės sąlygos, šiemet tikimasi dar geresnio rezultato.

Probleminiai kroviniai

Konteinerių krova, palyginti su 2018 metais, kurie jų krovos atžvilgiu buvo rekordiniai, mažėja, nes sumenko gyventojų vartojimas. Jų sumažėjo ir palyginti su 2019 metais. "Tai nestebina, nes visi konteineriniai uostai pernai patyrė gana didelių nuostolių. Visuose 26 stambiausiuose Europos uostuose, palyginti su užpernai, pernai krovinių sumažėjo. Konteineriai - ta tara, kurioje gabenamos plataus vartojimo prekės. Natūralu, kad namuose užsidarę žmonės mažiau uždirba ir todėl mažiau vartoja", - teigė A. Drungilas.

Anot jo, 2019 metų pirmą ketvirtį Klaipėdos uoste buvo perskirstomi konteineriai ir nukreipiami į kitus Baltijos jūros regiono uostus, todėl 2020-aisiais to nebelikus konteinerių krova sumažėjo. Jis pasidžiaugė, kad net nelikus perskirstymo ir sumenkus vartojimui, palyginti su 2017-aisiais, kai nebuvo perskirstymo, 2020-aisiais galėtume matyti beveik 2 mln. t augimą.

Naftos produktų apyvarta pernai Klaipėdos uoste buvo mažiausia nuo 2011 metų.

Pasak A. Drungilo, taip nutiko todėl, kad labai sumažėjo žmonių, uždarytų namuose, vartojimas. Labai sumenko naftos produktų paklausa. Gamyklos dirba 60-70 proc. pajėgumu. Didžiulių nuostolių patiria aviacijos transportas, turizmo sektorius.

Gera žinia ta, kad "Klaipėdos nafta" pernai importavo nemažai naujo krovinio - žaliavinės naftos į Baltarusiją. Tai nėra tradicinis krovinys. Į Lietuvą šis produktas importuojamas tik per Būtingės terminalą.

2021-ieji bus sunkūs

A. Latako teigimu, šiemet jokių naujovių Klaipėdos uosto rinkliavų srityje nenumatyta, o dėl žemės nuomos mokesčių šiuo metu vyksta derybos, šioje srityje pokyčiai galimi.

Pasak A. Drungilo, prognozuoti šiemet gerus rezultatus sunku, nes rinka po truputį traukiasi visoje Europoje. Pernai per 11 mėnesių apyvarta Rytų Baltijos jūros regiono uostuose sumažėjo 33 mln. tonų. Rinka traukiasi ir visoje Europoje - per tris pernai metų ketvirčius sumažėjo 111 mln. t.

"Kadangi Klaipėdos uoste apyvarta šiek tiek didėjo, vadinasi, mūsų uosto konkurencingumas auga. Turint omenyje padarytus ir daromus darbus, galime tikėtis, kad ir ateityje išliksime konkurencingu uostu.

Be Klaipėdos, savo rinkos dalį išaugino Rusijos Sankt Peterburgo ir Ust-Lugos uostai. Tai rodo, kad kroviniai konsoliduojasi mažesniame uostų skaičiuje. Tai nėra geras indikatorius žvelgiant į ateitį, nes netoli mūsų esantys uostai, prarandantys didelius kiekius krovinių, darysis agresyvesni siekdami privilioti mūsų klientus.

Mes esame realistai, todėl negalvojame, kad šie metai gali būti tokie geri kaip 2020-ieji. Tokio augimo šiemet nesitikime.

Galbūt apyvarta kiek ir bus sumenkusi. Bet ir mes, ir uosto kompanijos toliau investuosime ir didinsime pridėtinę vertę savo klientams. Manau, kad tai, jog mes turėsime pasiūlyti geras perspektyvas ateityje, yra labai svarbu", - sako A. Drungilas.

Anot jo, Klaipėdos uostas išlaikys tik dalies krovinių augimą. Tikėtina, kad metai bus geri, jeigu Lietuvos uosto apyvarta šiemet nemažės daugiau kaip 10 proc. Galima tikėtis ir kainų dempingavimo, tad 2021-ieji gali būti gana sudėtingi.