Visas uoste iškasto grunto šalinimo procesas labai griežtai kontroliuojamas aplinkosaugininkų. Atliekant gilinimo ir netgi eksploatacinius valymo darbus iškastas gruntas į jūrą išplukdomas ir gramzdinamas tik nustatytose vietose ir tik tas, kuris yra leidžiamas. Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškasto grunto tvarkymo taisyklės yra nurodytos aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente LAND 46A-2002 (Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinių dokumentų sąrašas, patvirtintas aplinkos ministro). Leidimą gabenti gruntą ir nurodymus, kur jis turi būti gramzdinamas, išduoda Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas.
Pagal nustatytus reikalavimus jūroje galima gramzdinti tik 1, 2 ir 3 užterštumo klasėms priskiriamą gruntą, 4 klasei - ne. Pavyzdžiui, dokų, kuriuose remontuojami laivai, duobėse yra 4 klasės užterštumo gruntas, tad išsiurbtas jis sandėliuojamas specialiai tam įrengtoje užteršto grunto aikštelėje krante.
Buvo dvi sąvartos
Iki šiol Baltijos jūroje buvo nustatytos dvi oficialios vietos gruntui gramzdinti. Viena jų - 1779 ha ploto vadinamoji tolimoji sąvarta yra už maždaug 19 km į pietus nuo uosto vartų, gylis joje apie 40 metrų. Pavyzdžiui, dumblą gramzdinti reikalaujama tik joje.
Kita - 774 ha ploto vadinamoji artimoji sąvarta yra nuo uosto vartų nutolusi į šiaurę apie 10 km, gylis - apie 30 metrų. Joje buvo leidžiama gramzdinti tik smėlingą gruntą, t. y. tik 1-2 klasių.
Minėtos sąvartos jau daugybę metų yra nuolatos stebimos. Vadovaujantis parengtomis uosto monitoringo programomis, mėginiai jose imami reguliariai - kas ketvirtį, kas pusmetį. Vykdomas monitoringas suderintas su aplinkosaugininkais ir jiems kasmet teikiami stebėjimų rezultatai.
Be to, sąvartų akumuliacinė talpa yra perskaičiuojama, kad būtų žinoma, kiek dar galima jose gramzdinti grunto. Neseniai tai buvo padaryta tolimojoje sąvartoje. Pasak Uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktoriaus Vidmanto Paukštės, dabar žinoma, jog joje dar galima gramzdinti 10,5 mln. kubinių metrų grunto. Be to, buvo patikslintos šios sąvartos koordinatės, nes jos kampas pateko į kariškių poligoną.
Nauja vieta mažiausia
Atstumas iki tolimosios sąvartos jūroje gana didelis, tad Uosto direkcija dėl grunto plukdymo patiria nemažų išlaidų. Todėl siekiant jas sumažinti buvo ieškoma artimesnių vietų jūroje, kuriose būtų galima gramzdinti gruntą. Pagal įstatymą tokiai ūkinei veiklai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV), kuris turi būti viešinamas.
PAV parenkant naujas vietas Klaipėdos uosto akvatorijoje iškastam gruntui gramzdinti jūroje Uosto direkcijos užsakymu atliko Klaipėdos universiteto Jūros mokslo ir technologijų centro Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas. Mokslininkai turėjo išnagrinėti visas vietas, kuriose leidžiama pilti gruntą jūroje, nustatyti, kiek jose galima jo pilti, bei pasiūlyti naujų vietų. Buvo atlikti įvairūs moksliniai tiriamieji darbai. Jų metu ir parinkta dar viena nauja vieta. Ji yra už maždaug 15,6 km nuo uosto vartų. Jos talpa - apie 5 mln. kub. m.
Paklaustas, kam reikia dar vienos vietos gruntui, kuri yra mažiausia ir ne ką arčiau nei tolimoji sąvarta, V. Paukštė atsakė, jog naudinga turėti atsarginį variantą. Anot jo, naujoji vieta tikrai nėra priekrantės žvejų žvejojimo zonoje. Be abejo, ir naujoje vietoje bus atliekami stebėjimai, kaip sklaidosi tas gruntas. Yra parengti metodologiniai nurodymai, ką papildomai reikia stebėti.
Šiuo metu vyksta PAV viešinimo procedūros, tam skirtas mėnuo, jos bus baigtos gruodžio vidury. Dar bus reikalingas Vyriausybės, Aplinkos ministerijos nutarimas, įteisinantis naują grunto gramzdinimo vietą. Šiais metais, ko gero, nebus spėta sutvarkyti visų biuroktarinių reikalų.
Molingą gruntą - arčiau
Buvo išnagrinėta ir artimoji sąvarta, kurios talpa - apie 6 mln. kub. m. Uosto direkcijos užsakymu taip pat atlikti moksliniai tiriamieji darbai.
Beje, gilinimo darbų metu statant Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą buvo atliktas eksperimentas. Buvo parengta monitoringo programa ir artimojoje sąvartoje buvo nugramzdinta apie 280 tūkst. kub. m moreninio, vadinamojo molingo, grunto, ir visus metus stebėta, kaip jis sklis. PAV ataskaita buvo papildyta ir eksperimento metu gautais duomenimis.
V. Paukštės teigimu, po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad ir artimojoje sąvartoje bus galima gramzdinti molingą gruntą.
Turint omenyje tris sąvartas, kuriose bus galima gramzdinti per 20 mln. kub. m grunto, kiekis atrodo labai didelis, tačiau, žinant, kad ruošiamasi laivybos kanalą, kuriame gylis dabar yra 14,5 m, gilinti iki 17 m, kyla klausimas, ar užteks jūroje numatytų vietų.
"Neužteks", - juokavo V. Paukštė. Ir pridūrė: "Mūsų strategija - stengsimės iškastą gruntą panaudoti naujoms teritorijoms formuoti, o į jūrą gabensime tik tam netinkamą gruntą, pavyzdžiui,dumblą etc. Be abejo, bus stengiamasi dirbti ekonomiškiausiu būdu, t. y. leistinas gruntas pirmiausia bus gabenamas į artimąją sąvartą."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą