Pas kaimynus
| Kosminių ryšių laivas "Kosmonavt Viktor Pacaev" |
Šiemet Pasaulinio vandenyno muziejus kartu su Kaliningrado jūrų uosto administracija nusprendė miesto centre esančioje apleistoje teritorijoje statyti jachtų uostą.
Pasaulinio vandenyno muziejus Kaliningrade jau turi kelis filialus, kelis laivus, kelis pastatus ir netgi planų, kaip išgyventi, jeigu valstybė nutrauktų jo finansavimą.
Padės jūrų administracija
Kaliningradas neturi specialaus jachtų uosto. Kasmet prie Pasaulinio vandenyno muziejui priklausančios krantinės švartuojasi nuo 3 iki 10 jachtų. Miesto centre prie dviejų aukštų tilto esančioje apleistoje muziejui priklausančioje teritorijoje, dešiniame Priegliaus upės krante, ties 8-uoju laivų eismo kanalo kilometru, planuoja statyti specialiai jachtoms ir kateriams stovėti pritaikytą uostą. Čia laiveliai bus aprūpinami vandeniu, elektra. Krante bus įrengti dušai, tualetai, paradams skirta aikštė, kurioje bus keliamos laivų vėliavos ir kt.
Būsimame jachtų uoste muziejus tikisi pastatyti ir administracinį korpusą, kuriame bus posėdžių salė. Beje, vokiečių laikais toje vietoje taip pat buvo pastatas, kuriame buvo įsikūrusi upių uosto valdybą, reguliavusi laivų judėjimą Priegliaus upe.
Iki karo čia stovėdavo jachtos. Dviejų aukštų tiltas buvo pasukamas ir nebuvo kliūtis praplaukti jachtoms, kurių stiebai aukštesni nei 20 m.
Ilgą laiką muziejus neturėjo nei laiko, nei lėšų šiai apleistai teritorijai sutvarkyti. Kitos organizacijos iki šiol ja nesidomi. Tačiau šiemet muziejus kartu su Kaliningrado jūrų uosto administracija jau numatė, kaip panaudoti šį žemės sklypą. Administracija žada teikti muziejui pagalbą.
Blogai tik tai, kad būsimas jachtų uostas toli nuo jūros, tad kai kam gali būti nepakeliui. Tačiau jis skirtas tiems, kurie norės, kad jų jachtos stovėtų Kaliningrado centre.
"Vitiaz" - mokslinis laivas
Prieš keliolika metų Klaipėdos uoste kaip muziejinį eksponatą siūlyta pastatyti buvusį mokslinį laivą "Vitiaz". Tačiau tam nepritarė miesto valdžia. Norėta iš jo padaryti muziejų Maskvoje, bet nebuvo įmanoma tokio laivo atplukdyti upe.
Užtat dabar jis yra vienas iš įdomiausių Pasaulinio vandenyno muziejaus Kaliningrade eksponatų.
"Vitiaz" kaip mokslinis laivas dirbo nuo 1949 iki 1979 metų. Jis atliko 65 mokslinius reisus, aplankė 49 pasaulio šalis, nuplaukė apie 800 tūkst. jūrmylių.
Tais metais įvairios pasaulio šalys - tuometinė Sovietų sąjunga, kuriai priklausė laivas, Prancūzija, JAV, Vokietija, Japonija ir kitos rengė pasaulinio vandenyno tyrimo ekspedicijas ir keitėsi tarpusavyje tyrimų duomenimis. Laive "Vitiaz" mokslinį darbą tirdami Indijos ir Ramųjį vandenyną dirbo nemažai mokslininkų. Kai buvo rengiamas panaudoto atominio kuro laidojimo vandenyno dugne projektas, "Vitiaz" mokslininkai įrodė, kad vandenyne yra ne tik horizontalios, bet ir vertikalios srovės. Todėl palaidojus vandenyno dugne, netgi 3-5 kilometrų gylyje, naudotą atominį kurą netgi po mėnesio jis gali patekti į pliažus. Užtat pasaulis atsisakė varianto laidoti atominį kurą, radioaktyvias atliekas vandenyno dugne.
Beje, laivas "Vitiaz" atrado Ramiojo vandenyno Marianų įduboje patį giliausią tašką. Jo mokslininkai aptiko ir naują gyvybės formą, nesusijusią su saulės energiją - 4-5 km gylyje gyvenančius vadinamuosius juoduosius rūkalius, mintančius po vandeniu esančių vulkanų išmetama siera.
Dabar muziejus
Šiuo metu laive "Vitiaz" yra įrengtos memorialinės kajutės, pavyzdžiui, viena jų skirta N. Miklucho- Maklajui, kita - S. Makarovui, kitų ekspozicijos pasakoja apie vandenynų dugno tyrimus, apie jūreivių ir karininkų gyvenimą laive ir t. t. Yra ir gintaro kajutė, kurioje galima pamatyti gintaro gabalus ir dirbinius iš 31 vietos žemėje. Čia yra net labai reto mėlynojo gintaro, kurio vertė prilygsta auksui. Ekspozicijos keičiamos gana dažnai.
Beje, muziejus savo svečiams "Vitiazyje" suteikia nakvynę. Sakoma, kad šiame laive žmones aplanko patys geriausi sapnai. Ateityje ketinama jame atidaryti nedidelį viešbutėlį. Beje, kartais šiame laive net Kaliningrado gubernatorius rengia pokylius.
Buvo virtęs laužu
Dabartinis "Vitiaz" buvo pastatytas 1939 m. Vokietijos Brėmerhafeno uoste kaip sausakrūvis laivas ir buvo pavadintas "Mars" karo dievo garbei. Jis priklausė vokiečiams ir laivo triumuose buvo gabenami egzotiški vaisiai.
Kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas atirado būtinybė gabenti pabėgėlius, sužeistuosius iš Rytų Prūsijos į Vokietiją. Šis laivas buvo pertvarkytas į ligoninę. 1945 m. sausio-balandžio mėnesiais jis pervežė apie 20 tūkstančių žmonių.
Tarp vokiečių turistų, kurie lankėsi šiame laive jau kaip muziejuje, buvo ir tokių, kurie prisiminė tuos laikus, patys plaukė tuo laivu. Jie pasakojo, jog išlįsdavę sovietų povandeniniai laivai, pamatydavę laivo pavadinimą nuplaukdavo jo netorpedavę. Viena moteris netgi rado muziejaus ekspozicijoje savo nuotrauką, kurioje ji dar visai maža mergaitė.
Po karo laivas buvo perduotas Didžiajai Britanijai. Pavadintas "Imperija, pirmyn" metus plukdė keleivius. Paskui laivas buvo perduotas Sovietų sąjungai. Kai šis laivas priklausė Vokietijai, jis galėjo plukdyti 38 žmones ir 12 keleivių, o tapęs Sovietų sąjungos nuosavybe, galėjo plukdyti 120 žmonių.
Atitekęs sovietams jis buvo perdarytas į mokslinių tyrimų laivą. Paskutinis jo, kaip mokslinio laivo, reisas buvo 1979 m. Vėliau jis stovėjo užmirštas uoste 11 metų iki 1990-ųjų, kol buvo nuspręsta jį atstatyti.
1990 metais "Vitiaz" buvo panašus į surūdijusią konservų dėžutę. Atstatytas jis buvo Kaliningrado laivų statykloje "Jantar". Buvo ilgai remontuojamas, nes buvo išvogtas ir gerokai apgadintas. 1994 m. liepos 12 d. jis buvo prišvartuotas prie Pasaulinio vandenyno muziejaus krantinės ir jį galėjo lankyti pirmieji lankytojai.
Beje, Pasaulinio vandenyno muziejus, turintis savo filialą ir Sankt Peterburge, neseniai įsigijos dar vieną įdomų eksponatą - ledlaužį "Krasin", kuris stovi Sankt Peterburge. Jis muziejininkams atiteko ne pačios geriausios būklės, bet ne toks išgrobstytas kaip laivas "Vitiaz".
Dovanojo povandeninį laivą
Povandeninių laivų bazės Kaliningrade nebuvo. Povandeninį laivą, priklausiusį Šiaurės povandeniniam laivynui ir atplukdytą remontuoti į Kronštatą, Pasaulinio vandenyno muziejui padovanojo Baltijos laivyno vadas.
Prasidėjus "perestroikai", Sovietų Rusijos doktrina pasikeitė, tokio didelio povandeninių laivų skaičiaus nebereikėjo, tad jie buvo nurašomi. Siekiant išsaugoti jūros žygių liūdytoją jis buvo perduotas muziejui. Čia jis atstovauja kariniam jūrų laivynui kaip Pasaulinio vandenyno užkariautojas.
Kai povandeninis laivas buvo atplukdytas į Kaliningradą, iškilo problema dėl jo remonto. Tačiau vietiniai laivų statytojai ir remontininkai išstudijavo laivo dokumentus ir jis vis dėlto buvo suremontuotas. Jį remontavusiems žmonėms ketinama skirti stendą laive.
"Kosmonavt Viktor Pacaev"
Pasaulinio vandenyno muziejui priklauso ir laivas "Kosmonavt Viktor Pacaev". Tai šiuolaikinis kosminių ryšių laivas, beje, jis dar veikiantis. Kaliningrade prie krantinės miesto centre jis buvo pastatytas todėl, kad seniai brendo idėja, jog reikia įrengti muziejų, skirtą kosmonautams didvyriams, gyvenusiems Kaliningrado srityje. Be to, čia jo stovėjimas prie krantinės pigiau kainuoja nei Sankt Peterburge.
Komsninių ryšių laivą atplukdyti į Kaliningrado centrą nebuvo lengva. Trukdė dviejų aukštų tiltas, pakeliamas kaip liftas, ir elektros laidų linija, einanti 20 metrų aukštyje. Teko laidus pakelti iki 26 m aukščio.
Šio laivo ekspozicijos pasakoja apie kosminius dalykus. Beje, kosmosas yra vadinamas penktuoju vandenynu. Pasaulinio vandenyno muziejus bendradarbiauja su Maskvos kosmonautikos muziejumi, keičiasi parodomis.
Pasaulinio vandenyno muziejus turi ir vadinamąją kapsulę, kuria kosmonautai nusileidžia į žemę. Sakoma, kad ja nusileido kosmonautas Vladimiras Titovas. Muziejui kapsulė atiteko atsitiktinai. Buvo sužinota, kad vienas iš pietų atplaukęs laivas, vykdęs užduotį keliant kosmonautus iš vandens, turi tą kapsulę, likusią laive ir naudojamą treniruotėms. Kai laivą buvo ruošiamasi supjaustyti kaip metalo laužą, muziejaus vadovybė dėjo visas pastangas, kad gautų tą kapsulę.
Finansuoja valstybė
Pasaulinio vandenyno muziejus Kaliningrade įkurtas 1990 m. Pirmas jo eksponatas - laivas "Vitiaz".
Šiuo metu muziejui priklauso 5 pastatai. Dar du pastatus, buvusius sandėlius, ketinama atstatyti ir juose organizuoti parodas, skirtas jūriniam miestui Kionigsbergui (Kaliningradui).
Šiemet muziejus planuoja pirkti gerą katerį. Jo reikia norint organizuoti vandens turizmą ir ūkiniams poreikiams tenkinti. Pasaulinio vandenyno muziejus jau turi nedidelį filialą Aistmarių nerijoje. Ten eksponuojama Pasaulinio vandenyno paroda, todėl atsirado būtinybė greitai nugabenti ten ir muziejaus darbuotojus, ir lankytojus.
Ko gero, muziejus turės savo filialą Baltijske. Prie uosto vartų pastatyto paminklo carienei Jelizavetai II postamente turėtų būti įrengtas muziejus. Šis klausimas dar sprendžiamas Rusijos Federacijos kultūros ministerijoje, kuriai priklauso Pasaulinio vandenyno muziejus.
Dar prie savo krantinės kaip paminklą okeaninės žvejybos žvejams muziejus ketina pasistatyti 40 m ilgio žvejybos laivą, kurio ekspozicijos pasakotų apie žvejų gyvenimą.
Pats Pasaulinio vandenyno muziejus, būdamas biudžetinė organizacija, pinigų užsidirba nedaug. Jį finansuoja valstybė, užtat ir diktuoja sąlygas, kaip jis turi dirbti. "Mes domėjomės Amerikos, Lenkijos, Vokietijos, Lietuvos jūrų muziejų darbo patirtimi ir ieškojome būdų, kaip galėtume užsidirbti pinigų. Jeigu valstybė atsisakytų mus finansuoti, jau turime planų, kaip galėtume išgyventi patys",- "Vakarų ekspresui" sakė muziejaus direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Šutkinas.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Rašyti komentarą