Piktinasi ne tik "išbuožintas" UAB "Banginis" vadovas Algirdas Aušra, bet ir kovą laimėjusieji teisybės ieškotojai. Pasirodo, ant ledo liko ne estai ar latviai, nusipirkę Lietuvos laivus, o lietuviai, kurie neįpirks kvotų aukcione. Naujoji pataisa esą tokia, kad norintieji gauti kvotų buvo priversti sukčiauti.
Praėjusį pirmadienį Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėta byla, susijusi su tuo, kad kvotos buvo paskirstytos pagal senas jau nebegaliojančias taisykles (tada žemės ūkio ministrės pareigas jau ėjo Virginija Baltraitienė, viceministrės - Lina Kujalytė.) Žvejai padavė Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) į teismą. "Tai eilinė byla, nutartis bus skelbiama kovo 5 d. Beveik 99 proc., kad laimėsime. Mes jau kelias bylas laimėjome, mes visą laiką laimime", - teigė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.
Į repliką, esą žvejai nebežvejoja, o sėdi teismuose, A. Bargaila atsakė: "Jau žvejojame, nes gavome kvotas. Tačiau jų paskirstyta tik apie 80 proc., dar 20 proc. keliaus į aukcioną, nors V. Baltraitienė buvo pažadėjusi, kad į aukcioną nenueis daugiau kaip 10 proc. Dar liko daugiau kaip 1000 tonų strimelių ir 2500 t šprotų. Aukcione dalyvaus estai, turintys įmones, perdirbančias šprotus, latviai ir nupirks mūsų kvotas, kadangi mes neįstengsime nupirkti. Tokių dalykų Lietuvoje niekada nebuvo, o dabar jau yra."
Šiemet kvotos paskirstytos pavėluotai, tik vasario 5 d. Kai kurie žvejai vėl ketina kreiptis į teismą, mat patyrė nuostolių.
"Faktas - nuo sausio 1 iki vasario 6 d. nė vienas laivas nepajudėjo. Nebuvo taip, kad vėjas visas tas dienas pūstų be perstojo, žmonės bent maistui būtų užsidirbę. Prašysime, kad būtų sumokėta laivų įguloms už prastovas", - teigė A. Bargaila.
Atstovo komisijoje nėra
Žuvininkystės įstatymo pataisa priimta pernai gruodžio 30 d. Tada ŽŪM gavo teisę rengti kvotų skirstymo taisykles. Žuvininkystės tarnyba privalėjo sudaryti kvotų skirstymo komisiją, patvirtinti jos darbo reglamentą, tik tada komisija galėjo rengti kvotų skirstymo projektą.
Pagal naująjį įstatymą žvejai galėjo pasirinkti trejus geriausius žvejybos metus. Pagal naująsias kvotų skirstymo taisykles žvejai galėjo parinkti savo kandidatą į komisijos narius, tačiau jis turėjo surinkti ne visų asociacijų vadovų, bet visų 16 įmonių, žvejojančių Baltijos jūroje, žvejų atstovų parašus. Tokio žmogaus tarp komisijos narių šįkart nebuvo. Sakoma, kad su visais žvejais susitarti yra neįmanoma. Tačiau, ko gero, vieno žvejo balsas tarp kelių komisijos narių nieko nebūtų nulėmęs.
Vasario 5 d. įvyko pirmasis kvotų skirstymo etapas atsižvelgiant į istoriškumą. Antrojo etapo data dar nepaskirta. Manoma, kad žvejams skirtas nemažas kiekis žuvų. Specialistų skaičiavimais, paklaida, palyginti su pagrindine kvota, gali būti 2-3 proc. Antrojo kvotų skirstymo etapo metu jau bus vertinama, ar buvo padaryta pažeidimų, ar naudotos tausojančios priemonės etc. Atsiradusias klaidas bus bandoma ištaisyti per antrąjį etapą.
Negalėjo be taisyklių
"Kvotos paskirstytos pavėluotai, nes užsitęsė diskusijos dėl taisyklių. Tačiau sausį buvo daug vėjuotų dienų, dėl to žvejai negalėjo dirbti. Tik nuo sausio 19 d. sąlygos buvo daugmaž tinkamos žvejybai. Manau, kvotos buvo paskirstytos laikantis visų taisyklių ir reikalavimų. Ginčas kilo dėl realių skaičių, bet ženklių klaidų negali būti. Nuo vasario 6 d. žvejai jau gali dirbti", - teigė Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus, dirbantis Klaipėdoje.
"Mes galėjome pradėti skirstyti kvotas tik tada, kai buvo patvirtintos taisyklės. Vadovavomės jomis ir komisijos darbo reglamentu ir paskirstėme pagal galiojantį įstatymą. Jį kūrėme ne mes, o Žemės ūkio ministerija. Žvejybos kvotų skirstymo taisyklės buvo pakoreguotos atsižvelgiant į įstatymo pataisą. Galioja apribojimas, kad vienam ūkio subjektui gali būti skiriama ne daugiau kaip 40 proc. Lietuvai skirtos kvotos. Skirstydami kvotas mes tuo ir rėmėmės, tai sąlygojo didesnes kvotas kitiems ūkio subjektams. Nenorėčiau komentuoti, kuo žvejai nepatenkinti. Visiems visada gerai niekada nebūna. Man pasirodė, kad po šio skirstymo žvejai buvo labiau patenkinti. Mes savo darbą padarėme, jie jau gauna leidimus ir gali žvejoti", - kalbėjo dabartinis Žvejybos kvotų Baltijos jūroje skirstymo komisijos pirmininkas, Žuvininkystės tarnybos Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėjas Tomas Kazlauskas, dirbantis Vilniuje.
"Reikia sukčiauti"
Pasak Tarptautinės žuvų perdirbėjų ir žvejų asociacijos "Baltijos vienybė" pirmininko Prano Norvilo, įstatymo pataisa derinta ekspromtu ir nėra visiems tinkanti. Pasak jo, kvotas gavo tik dalis žvejų. Buvo tokių, kurie apskritai negavo, ir tokių, kurie gavo leidimą sugauti 20 ar tik 4 tonas strimelių arba šprotų, t. y. kapeikas. Anot jo, atsirado daug įmonių, kurios neišgyvens su tokiomis kvotomis. Likusią jų dalį reikės pirkti aukcione. "Jeigu reikės pirkti aukcione, tai kokia čia lygybė. Vieni žvejai, žvejoję visą gyvenimą, ardosi, norėdami išgyventi, o kiti veltui gauna.
Manau, nebuvo sudarytos visiems žvejams vienodos sąlygos susikurti žvejybos istoriją. Reikia bandyti atkurti teisingumą ir naują įstatymą padaryti tokį, kad visi žvejai turėtų vienodas galimybes kurti savo istoriją. Pradėti ir trejus metus pažvejoti nuo nulio. Visam procesui turi vadovauti tik Žuvininkystės tarnyba. Tada nebūtų jokių pardavimų, jokių sukčiavimų, jokių keitimųsi, ginčų ir tokių pjautynių. Dabar ir gavusieji kvotas nepatenkinti, rašto raštus, skundžiasi. Jiems nepatiko, kad kvotas gavo ir tos įmonės, kurios dabar nebežvejoja, bet išsinuomojo laivus. Sąžiningo gyvenimo nėra. Teko sukčiauti, laivus persinuomoti paskutinę dieną prieš pat kvotų dalinimą. Nėra sąžiningumo, tvarkos, niekaip negalime pradėti normaliai gyventi", - kalbėjo P. Norvilas.
Viena iš trijų estų bendrovių Klaipėdoje patenkinta, ji gavo nemažai kvotos, kitos dvi - ne. UAB "Baltlanta" nebežvejoja Baltijos jūroje, bet gavo nemažą kvotą, nes išsinuomojo laivą ir turi teisę gauti kvotą. Pasak P. Norvilo, gerai, jeigu ji atiduos tą kvotą estų UAB "Manistico", o jeigu ne, pastaroji bus eilinį kartą išdurta ir nieko negaus.
"Teisėtumo nėra, reikia sukčiauti, bandyti apeiti įstatymus. Sukurkime tokį įstatymą, kuris leistų žmonėms normaliai pradėti žvejoti. Jau treti metai apie tai kalbu, bet esu blokuojamas. O siūlau labai paprastą variantą. Man neužteko raumenų prastumti tokį įstatymą. Tam reikia labai daug jėgos, daug dirbti, nebespėjau iki Naujųjų metų. Kitai kompanijai pavyko prastumti vieną pataisėlę. Bet ji neįvedė jokios tvarkos, neįnešė ramybės į žvejų gyvenimą. Dabartinis kvotų skirstymas yra ekspromtu. Padaryta labai neprotingai, turim pažeidinėti įstatymus, bandyti sukčiauti, nes nėra tvarkos", - kalbėjo P. Norvilas.
Neliko monopolio
A. Bargaila - vienas iš aršiausiai pasisakiusiųjų prieš tai, kad vienai įmonei būtų skiriama 70 proc. kvotos, kaip buvo padaryta UAB "Banginis" atžvilgiu, o kitos įmonės būtų pasmerktos badui. Jis vienas iš kreipimuisi į teismus, į Konkurencijos tarybą iniciatorių. Kas jau kas, o jis turėtų džiaugtis, kad pagaliau senoji kvotų skirstymo tvarka buvo pakeista, kad kone dvejus metus trukusi kova laimėta.
"Mes patenkinti, kad pagaliau išnyko monopolis. Viskas gerai ir su tuo įstatymu, bet kad kai kurie žemės ūkio specialistai tą įstatymą savaip supranta ir savaip rašo poįstatyminius aktus, tai jau kitas dalykas. Užtat tie žvejai, kurie sąžiningai žvejojo, tiek kvotų negavo, kiek planavo", - sakė A. Bargaila.
Pavyzdžiui, atsirado toks dalykas, kad parduotą laivą vėl gali išsinuomoti ir vėl gauti kvotą. Tai, kad ji gaunama per laivą pardavusią įmonę, nes ši turi istorinę teisę, anot A. Bargailos, yra absurdas. Ir visi nuomojosi laivus, gavo nemažas kvotas, pavyzdžiui, viena įmonė - beveik 1000 tonų šprotų, o AB "Senoji Baltija" - tik 766 tonas 7 laivams.
Pasak A. Bargailos, ŽŪM juridinis skyrius, turintis daugybę teisininkų, sukūrė tokį produktą, tokius vėjus ...
Pretenzijos - įstatymui
"Pagal įstatymo pataisą mums sumažino kvotą iki 40 procentų, be to, turime šiokių tokių pretenzijų dėl skaičiavimo būdo. Mūsų pretenzijos įstatymui, o ne skirstytojams", - kalbėjo UAB "Banginis" vadovas Algirdas Aušra.
Dėl to, kad kvotos paskirstytos tik dabar, bendrovė patyrė daug nuostolių. Tačiau, pasak A. Aušros, kai žemės ūkio ministras buvo Vigilijus Jukna, atsistatydinęs pernai rugsėjį, žvejai irgi mėnesį nežvejojo - mat pasipylus skundams jis sustabdė žvejybą. Anot pokalbininko, taip nutinka ne pirmą kartą ir dėl to nereikia daryti ažiotažo. "Šiemet buvo labai audringas vėjas, gal tik pora dienų žvejybai buvo gerų per visą mėnesį. Tad realiai didelių nuostolių dėl nepaskirstytų kvotų nebuvo", - sakė "Banginio" vadovas.
Paklaustas, ko ketina imtis dabar, kaip kompensuoti kvotos sumažėjimą, A. Aušra atsakė: "Priešininkai, norėdami sužinoti mano planus, galėtų imtis kito būdo, ne tokio lengvo, kaip tai padaryti per žurnalistus. Pasidžiaugiau, kad šiais laikais neveža į Sibirą. Anais laikais mane būtų išvežę arba nušovę - todėl, kad dirbau ir uždirbau. Šiais laikais reikia džiaugtis, kad progresuojame, to neatsitiko, tik atėmė dalį kvotos", - kalbėjo A. Aušra.
Kiek valstybių?
"Valstybė, Žemės ūkio ministerijos, kuriai vadovavo Kazimiera Prunskienė, mane skatino imtis šprotų žvejybos verslo, nes iš Lietuvos būsią atimtos kvotos. O valstybė, atstovaujama Seimo, už tai, kad mokesčius jai mokėjau, išbuožino. Nebežinau, kiek valstybių yra mūsų valstybėje. Juk niekam niekas nedraudė imtis šprotų verslo, nebuvo jokių apribojimų. Durnius, patikėjau, ėmiausi. Dabar Seimas prieš Naujuosius metus sugalvojo apribojimus, ir viskas", - kalbėjo "Banginio" vadovas.
Kad ir kaip būtų, iš žvejybos verslo trauktis jis neketina. "Jeigu tik atsigausiu, ko gero, vėl pradės skundus rašyti, kad kas nors ne taip. Mano oponentai norėjo naujo įstatymo, jis priimtas, pasirodo, ir vėl blogas, gal dar ne viskas išbuožinta. Dabar jie pradėjo rietis tarpusavyje, - sakė verslininkas A. Aušra.
- Ministras V. Jukna išleido įsakymą, pagal kurį mes trejus metus galėjome būti ramūs ir žvejoti. Tačiau pasipylus skundams po dvejų metų Seimas pakeitė įstatymą. Kadangi įsakymas yra žemiau už įstatymą, tokios galimybės nebeturime. Taip išeina, kad viena valstybės dalis negerbia kitos valstybės dalies."
Triušiai ministerijos rankose
Paklaustas, kam atiteko kvotos, likusios išbuožinus "Banginį", dalis, A. Bargaila atsakė: "Dalis atiteko estams ir latviams, kuriems priklauso 6 įmonės, ir jos kai kuriais atvejais gavo net daugiau už mus. "Banginis" suskaidė įmonę, gal pirks kvotas aukcione, nors jų kainos gali būti neįsivaizduojamos. Dabar atsirado tokia didžiulė sumaištis, tokių rebusų, kad neduok Dieve. Mūsų žvejai liko be jokių perspektyvų. Tie, kurie nusipirks kvotų aukcione, įgis istorinę teisę žvejoti. Mes nebeturėsime iš kur jų gauti, jeigu įstatymas nebus pakeistas. Seime turime užtarėjų. Kelis raštus parašiau premjerui Algirdui Butkevičiui, negavau jokio atsakymo. Toliau kariausime per Seimo Kaimo reikalų komitetą. Kai valstybę, ministeriją ir kai kuriuos seimūnus valdo viena partija, labai sunku ką nors pasiekti. Jaučiamės kaip bandomieji triušiai ministerijos rankose. Jau 4 įmonės bankrutavo, 8 laivai parduoti. Dabar rengiamas naujas Žuvininkystės įstatymas. Norima nuskriausti priekrantės žvejus. Tiek metų jie žvejojo ir buvo gerai, dabar pradėjo kažkam trukdyti."
Iki vasario 6 d. žvejų laivai stovėjo prie krantinės ne tik dėl dažnų štormų, bet ir todėl, kad žvejybos įmonėms nebuvo paskirstytos kvotos.
Kai valstybę, ministeriją ir kai kuriuos seimūnus valdo viena partija, labai sunku ką nors pasiekti.
Alfonsas BARGAILA, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas
Niekas nedraudė imtis šprotų verslo, nebuvo jokių apribojimų. Durnius, patikėjau raginimais, ėmiausi.
Algirdas AUŠRA, UAB "Banginis" vadovas
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą