Penktasis triumas

Humoro ir savikritikos jausmo neturintiems žmonėms šio skyrelio žinučių skaityti nerekomenduojame.

Per krizę pravers ir smarvė

Uosto krovos kompanijos, norėdamos išgyventi per krizę, gali pradėti krauti uoste bet kokį šlamštą, tad žuvies miltų dvokas gali pasirodyti ne toks baisus esantis. Juk ir pumpuojama nafta nors ir smirdi, bet turint omenyje, kiek už tai uždirbama, pradeda kvepėti.

Kad žuvies miltai nekvepia, pripažįsta ir Uosto vadovas. Mat ir pats seniau yra juos krovęs, ir prie uosto yra gyvenęs butelyje, ir parėjęs iš darbo prismardindavęs visus namus. Dabar jis vadovauja uostui, gyvena name ne prie uosto, tad klaipėdiečiams pataria džiaugtis tuo, kad žuvies miltai bent jau nėra toksiški. Žodžiu, kad tik būtų ką krauti.

Tarybos posėdžiai vėl uždari

Kardžuvė labai liūdi, kad buvęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius paliko postą. Jis buvo įvedęs tokią tvarką, kad žurnalistams buvo leidžiama dalyvauti net Uosto plėtojimo tarybos, kuriai jis pirmininkavo, posėdžiuose.

Nespėjo jo pėdsakai ministerijoje ataušti, o Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas pranešė, kad į Uosto tarybos posėdžius, kuriems jis pirmininkauja, žurnalistai nebebus įleidžiami. Žinia, valstybės pinigus krizės akivaizdoje reikia dalintis tyliai.

Reprezentacinės lėšos - šventa karvė

Uosto tarnybos ir kompanijos, kaip ir kitos Lietuvos įmonės, ir per krizę reprezentacines lėšas, jeigu ir mažins, tai labai nežymiai. Jos dar ir kaip reikalingos. Atvyksta kokia nors kaimyninio uosto delegacija, juk reikia žmones ir pamaitinti, ir paplukdyti. Jau yra susiklosčiusios ir tam tikros tradicijos. Pavyzdžiui, baltarusiams būtinai kas nors turi būti įdedama į kelionę. Neįdėsi, uostas negaus trąšų. Kita vertus, kai mūsiškai nuvyksta į Baltarusiją, jie taip pat yra priimami atitinkamai.

Felikso BOCMANO nuotr.

KARDŽUVĖ