Per 15 metų į uostą investuotas milijardas litų

Sukaktis

Rytoj Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija minės savo veiklos penkiolikos metų sukaktį.

Pasak jos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, Uosto direkcija - unikali įmonė, savo veiklą grindžianti uosto operavimu, šią sukaktį pasitinka neblogais rezultatais: preliminariais duomenimis, šiemet per 5 mėnesius perkrauta 9,6 mln. tonų krovinių, t. y. 4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Uosto vadovo manymu, tam įtakos turi pradėtas eksploatuoti Krovinių terminalas, pritraukęs naujų krovinių, o ne paėmęs dalį jų iš kaimynų savo uoste.

Pasak S. Dobilinsko, realus Klaipėdos uosto pajėgumas šiuo metu - 35 mln. tonų krovinių. Pernai pasiektas rekordas - 21,8 mln. t.

Per 15 metų laikotarpį Klaipėdos uoste perkrauta 252 mln. t krovinių: iš jų naftos produktų - 78 mln., ro-ro priemonių tonažas - beveik 42 mln., ferolydinių, metalo gaminių ir laužo - 35 mln., trąšų - daugiau kaip 33 mln. t. Per mūsų uostą gabenta 2,7 mln. vagonų, 1,3 mln. keleivių.

Apie 70 proc. visų krovinių sudaro netranzitiniai kroviniai. 2004 m. Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus įteikė Uosto direkcijai prizą už eksporto skatinimą.

Per tuos metus į uosto infrastruktūrą Uosto direkcija investavo apie milijardą litų. Per šį laikotarpį Klaipėdos miestui ji skyrė 31,5 mln. Lt.

Pagrindiniai įvykiai iš esmės keičiant uosto infrastruktūrą vyko per pastarąjį gyvavimo penkmetį. Modernizavus uosto įplauką, pastačius naujus molus, pagilinus laivybos kanalą prieigose iki 14,5-15 m, nuo šiaurinės uosto dalies iki pat Tarptautinės jūrų perkėlos - iki 13 m, iš esmės pasikeitė Klaipėdos uosto kokybė.

Be to, pastatyta nauja krantinė kruiziniams laivams - svarbus objektas Lietuvai, kaip jūrų valstybei, žvejų uostelis Smeltalės upės žiotyse - ženklus įvykis uosto istorijoje.

S. Dobilinsko teigimu, buvęs susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis nukreipė direkcijos darbą uosto infrastruktūros plėtros linkme. Toliau šį darbą tęsė susisiekimo ministras Petras Čėsna. Jis patvirtino 2007-2013 metų uosto investicinę programą. Ją įgyvendinant iki 2010 metų Klaipėdos uostas bus iš esmės modernizuotas. Susisiekimo ministerijos pozicija - tolygi uosto plėtra: krantinių rekonstrukcijų darbai atliekami nuo uosto įplaukos einant tolyn pietinės uosto dalies link.

Valstybė pinigų Uosto direkcijai, kurios pajamos per metus - daugiau kaip 100 mln. Lt, neskiria, tačiau ji nemaža dalimi prisideda prie uosto plėtros, neimdama iš direkcijos mokesčių. Be to, Vyriausybė duodavo direkcijai garantijas, kad ši galėtų gauti bankų paskolą. Pasak S. Dobilinsko, dabar direkcija jau gali skolintis ir be valstybės garantijų. Dabartinis uosto vadovas, vertindamas pastarosios Vyriausybės tendencijas, nemano, kad uosto pinigai ir ateityje būtų imami į bendrą valstybės biudžetą ir išleidžiami kitoms, nei uosto plėtros, reikmėms.

Per tą laikotarpį buvo gryninamos ir Uosto direkcijos funkcijos. Jai ilgą laiką teko rūpintis jūrininkų reikalais, nors tai valstybės, o ne jos funkcija, kol buvo sukurta Lietuvos saugios laivybos administracija. Jau parengti dokumentai perduoti geležinkelius AB "Lietuvos geležinkeliai". Uosto direkcijos vadovo manymu, geležinkelių perdavimas tikrajam šeimininkui - taip pat direkcijos funkcijų gryninimas. Šiandien diskutuojama apie centralizuoto gelbėjimo centro sukūrimą perduodant gelbėjimo laivus į vienos institucijos rankas.

Pasak S. Dobilinsko, Uosto direkcijos, tarpininkės tarp valstybės ir privataus kapitalo, darbo tiesioginių rezultatų nematyti, nors jos darbuotojams tenka nemažas ir psichologinis, ir fizinis krūvis. Per metus šioje institucijoje apdorojama daugiau kaip 10 tūkst. įvairių dokumentų.

Šiuo metu Uosto direkcijoje dirba 285 darbuotojai: iš jų - 241 vyras, 44 - moterys. Apie 30 proc. jų atlieka administracinį darbą, kiti dirba įvairiose uosto tarnybose. Vidutinis darbuotojų amžius - 43 metai. Taigi direkcijos kolektyvas, palyginti su pirmaisiais veiklos metais, gerokai atjaunėjęs. Savotiškas rekordas - 2005 metais net 10 Uosto direkcijos darbuotojų susilaukė naujagimių.

Dalia BIKAUSKAITĖ