Tendencija
Jūrininkus nukonkuruoja statybininkai, o baigusieji jūrines specialybes jūros romantiką iškeičia į darbą krante. Tokią įtaką jaunuolių pasirinkimui daro mūsų kaip "pliažinės", o ne jūrinės valstybės įvaizdis.
Jūrų kapitonus nustebino šių metų priėmimo į jūrines specialybes ruošiančių mokyklų rezultatai.
Anot Jūrų kapitonų klubo vadovo Ričardo Lučkos, nėra taip buvę, kad Lietuvos jūreivystės kolegija (LJK) nesurinktų laivų mechanikų grupės, kai anksčiau be problemų sudarydavo net dvi grupes. Nustebino ir tai, kad iš jūrininkų šeimų kilę jaunuoliai renkasi specialybes, kurias anksčiau studijuodavo merginos.
"Jaunimas renkasi ne vyriškas specialybes. Stoja į finansus, kur anksčiau mokydavosi tik merginos, arba uosto valdymą. Negaliu suprasti, kodėl per praktiką paragavę jūrininko duonos, moksleiviai renkasi darbą krante. Liūdnos išvados", - neslėpė susirūpinimo R. Lučka, į susitikimą su kapitonais atėjęs po LJK priėmimo naujiems mokslo metams mandatinės komisijos posėdžio.
LJK Navigacijos katedros vadovas R. Lučka neslėpė, kad rezultatai nustebino: "Net žmonės, kurie baigia Laivininkų mokyklą ir paragauja jūrininko duonos, pasirenka darbą krante. Abejoju, ar jie renkasi pelningesnį darbą. Galbūt praktika nenusisekė, gal kas išgąsdino... Gal mes geriau gyventi pradėjome ir greitai, kaip vokiečiai, nebenorėsime plaukioti".
Kolegas, taip pat dirbančius pedagoginį darbą, jis kvietė susirūpinti ir aiškintis ne jūrininkų naudai besiklostančią situaciją.
Auklėjami "pliažine" dvasia
Klaipėdos laivininkų mokyklos direktorius Vytautas Benetis mano, kad jaunuolių pasirinkimui studijuoti didelę įtaką daro ir šiandieninėje darbo rinkoje susiklosčiusi situacija - moksleiviai daug dažniau renkasi profesinį mokymąsi statybininkų mokykloje nei jų. Daugelį vilioja dideli statybininkų atlyginimai.
Tačiau net ne piniginis motyvas būna svarbiausias. Anot V. Benečio, nors Lietuva vadinama jūrine valstybe, tačiau toli gražu taip nėra.
"Mes esame "pliažinė", o ne jūrinė valstybė. Apie ką galima kalbėti, jei net šalies prezidentas jūrininką lygina su tolimųjų reisų vairuotoju?! Tai parodo, kokia situacija yra Lietuvoje", - piktinosi mokyklos vadovas.
Anot V. Benečio, pavienių Seimo narių ar kitų suinteresuotų žmonių pastangų neužtenka. Jūrine dvasia vaikai turėtų būti auklėjami nuo mažens, turėtų būti organizuojama daugiau renginių būtent jūrine tematika, ir ne tokių kaip Jūros švente, kur daug kas užliejama alumi.
R. Lučkos manymu, taip pat reikėtų daugiau informacijos reklamuojant jūrinį verslą, profesiją ir darbą. Tam pritarė daugelis kapitonų.
Mados ir čia egzistuoja
Kaip sakė LJK direktoriaus pavaduotojas praktiniam mokymui Vladimiras Borovichinas, tendencija, kai mažėja jūrinių specialybių paklausa, pastebima pastaruosius penkerius šešerius metus.
Norintieji užsidirbti lieka dirbti krante, o turintys pašaukimą plaukia į jūrą. Daug ką lemia ir tėvų įtaka. "Bet, kad niekas nebenori plaukti į jūrą, gal būtų per drastiškai pasakyta", - mano jis.
Anot V. Borovichino, šiemet išties suformuota tik viena laivų mechanikų grupė, nes jau pernai pastebėta, kad norinčiųjų studijuoti šią specialybę vis mažėja. Tad šiemet pakeisti studentų priėmimo planai ir nuspręsta apsiriboti viena, o ne dviem, kaip anksčiau, grupėmis.
Pavaduotojas spėjo, kad laivo mechaniko specialybę renkamasi vis rečiau dėl sunkesnio darbo bei tam tikros jo specifikos. O štai norinčiųjų mokytis uosto ir laivybos įmonių finansus bei vadybą netrūksta.
V. Borovichino manymu, tokiam jaunuolių pasirinkimui įtakos turi mada bei žiniasklaidos įtaka. Kaip pavyzdį, jis paminėjo, jog kaip daugiausiai uždirbantys Lietuvoje minimi finansininkai ir statybininkai, tačiau pamiršti liko laivų kapitonai ir vyr. mechanikai, uždirbantys po 3-4 tūkst. eurų.
Atbaido sunkumai
"Net nepažinodamas moksleivių, pirmąją darbo dieną gavęs jų sąrašus, pirštu iškart parodau, kurie mokysis. Kaip atspėju? Pasižiūriu, iš kur jie atvykę. Iš kaimo ar rajono - mokysis, bet iš miesto - ne. Tokie dažniausiai vidury mokslų metų ar po pirmo kurso išvažiuoja uždarbiauti į užsienį", - sakė aštuntus metus Laivininkų mokykloje dirbantis Vytautas Trečiakauskas.
Pasak jo, jūrinės specialybės dabar nepaklausios visame pasaulyje. "Praktiškai mes jūrininkus ruošiame užsieniui. Mūsų ruošti specialistai turi paklausą ir vertinami už darbštumą ir gerą parengimą", - sakė V. Trečiakauskas.
"Jūrininko specialybė nėra paklausi, nes ji sunki, o reisai būna ilgi, tad daugelis renkasi kitokią profesiją arba darbą krante", - sakė buvęs kapitonas.
Laivininkų mokyklos direktorius taip pat pastebi, kad dabar dėl sunkaus darbo specifikos ar susiklosčiusių asmeninių santykių kai kurie moksleiviai išties lieka dirbti krante. 50-60 proc. baigusiųjų visgi plaukia į jūrą.
Trūksta informacijos
LJK katedrų vadovai važinėję po Žemaitijos mokyklas įsitikino, kad jaunuoliams trūksta informacijos apie galimybę studijuoti jūrines specialybes.
Anot R. Lučkos, nors situacija pastaruoju metu šiek tiek pasikeitė - moksleivių sąrašuose atsirado daugiau lietuviškų pavardžių - bet, matyt, šito nepakanka, kad Lietuva ateityje nepritrūktų jūrininkų.
V. Trečiakauskas pritarė išsakytai nuomonei, kad rajonų ir kaimų moksleiviams trūksta informacijos apie galimybes studijuoti jūrines specialybes. Nors būtent jaunuoliai iš kaimo, baigę mokslus, dažniausiai išplaukia į jūrą, o jaunuoliai iš miesto šito nebenori.
Sandra LUKOŠIŪTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą