Jūreivystės kolegijoje
Birželio 29 d. Lietuvos jūreivystės kolegijos dėstytojas, katedros vedėjas Ričardas Lučka pažymėjo 70 metų jubiliejų. Jūromis plaukiojusį kapitoną, buvusį locmaną ir uosto kapitono pavaduotoją dabar labiausiai jaudina laivyno kadrų klausimas.
Jūromis ir vandenynais R. Lučka plaukiojo ir žvejybos, ir prekybos, ir moksliniais laivais daugiau kaip 20 metų. Kapitono pareigas juose ėjo apie 12 metų. Teko jam trejus metus ir Kuboje padirbėti.
Klaipėdos uosto locmanu šis žmogus dirbo 10, o uosto kapitono pavaduotoju - irgi 10 metų. Taigi jo darbo biografija labai turtinga. Negana to, jis dar vadovauja Jūrų kapitonų klubui nuo pat jo įsteigimo dienos, t. y. nuo 1999 metų pabaigos.
Serga visa Europa
Lietuvos jūreivystės kolegijoje didžiulę patirtį turintis jūrininkas dėstytojauja jau antrus metus, vadovauja Laivavedybos katedrai. Pasak jo, kur kas geriau susipažinęs su kadrų ruošimo klausimais, nusprendė, kad nors Lietuva deklaruoja esanti jūrinė valstybė, ji vis tiek lieka artojų kraštas. Paklaustas, kodėl taip manąs, R. Lučka atsakė: "Todėl, kad Vilnius, kaip jūrinės valstybės sostinė, neatlieka savo funkcijų. Ten valdininkų supratimas apie jūrinius dalykus yra žvelgiant nuo Palangos pakrantės."
Paklaustas, ar tiesa, kad šiais laikais jaunimas nenoriai renkasi jūrininko profesiją, dėstytojas atsakė: "Tiesa, bet ta liga, žinokite, serga visa Europa. Ir Vokietijos jūrinės kolegijos "pajuodo", t. y. jose ėmė daugiau studijuoti atvykusių iš įvairių kraštų juodaodžių. Kai žmonės pradėjo geriau gyventi, pradėjo mažiau domėtis jūrine profesija. Ji specifinė ir sunki. Tačiau jeigu žmogus yra nors šiek tiek romantikas, jam ji tinka."
Merginoms nerekomenduojama
Ponas Ričardas kolegijoje dėsto laivo valdymą, ir turi ką studentams pasakyti tiek teorijos, tiek praktikos atžvilgiu. Pasak jo, tarp tų, kurie šiais laikais pasirenka jūrininko profesiją, ne visi yra romantikai. Daugelis jų neturi motyvacijos, blaškosi. Tik klaipėdiečiai labiau linkę eiti į jūrą, nes neretai jų tėvai, seneliai, proseneliai yra buvę susiję su jūra, tad jie turi motyvą.
Pasitaiko, kad jūrinius mokslus pradėjusieji studijuoti po kurio laiko įsitikina, jog ši profesija ne jam. Todėl siūloma jūrinę praktiką laivuose jiems organizuoti jau pirmą pusmetį, kad iš karto pasakytų - liks toliau mokytis ar ne. Dabar jie atsipeikėja po pirmos praktikos, kuri būna baigus antrą kursą, kai jau sunku ką nors keisti. Todėl jie baigia mokslus ir iš karto susiranda darbą krante.
Laivininko specialybę pasirenka ir viena kita mergina. Tačiau R. Lučka nepatartų joms to daryti, nes tai tikrai nelengvas ir ne moteriškas darbas, ir jūrinę praktiką atlikti gana sunku.
Pasak kapitono, šiemet studijas baigė dvi labai geros grupės laivavedžių. Tačiau į kiekvieną jų buvo priimta po 30 studentų, mokslus baigė vienoje grupėje tik 16, o kitoje - tik 17 žmonių. "Matote, beveik pusė jų nubyrėjo, tad liko tik perliukai", - "Vakarų ekspresui" sakė kapitonas.
Aidas LAIVINIS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą