Priekrantės žvejai nori ištrūkti iš akmens amžiaus

Žuvininkystė ir rekreacija

Per kelerius metus Baltijos jūros pakrantėje tarp Klaipėdos ir Palangos gali atsirasti žvejų bei rekreacinėms reikmėms pritaikytų prieplaukų.

Tiesa, tam, kad projektas "Mažų žvejybos prieplaukų statyba Baltijos jūros priekrantėje" būtų įgyvendintas, juo
besirūpinančiai Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijai reikėtų veikti itin operatyviai.

Projektą laimina ir gamtosaugininkai, ir Klaipėdos apskrities savivaldybių atstovai. Bet prieplaukoms statyti iš Europos žuvininkystės fondo numatytus 12 mln. eurų reikia panaudoti iki 2013 m.

Prieš pradedant statybas reikėtų spėti parengti galimybių studiją, pasirinkti konkrečią vietą prieplaukai ir atlikti teritorijų planavimą, kuris gali užtrukti.

Anot Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos, žvejams skauda širdį nuvykus, tarkim, į Daniją, kur nedidelių prieplaukų pakrantėje - apstu.

"Klaipėdos uostas pritaikytas didelių gabaritų laivams, reikalai dėl Šventosios uosto juda tik po truputį. Tuo metu žvejybos įmonių, kurių pakrantėje įregistruota per 100, o realią veiklą vykdo apie pusę jų, dviem šimtams laivelių reikia pritaikytų pakrovimo ir iškrovimo vietų. Priklausome Europos Sąjungai, o mūsų žvejai mindo kopas, norėdami patekti į pakrantę", - pasipiktinimo neslėpė A. Bargaila.

Jo teigimu, strateginiuose dokumentuose numatyta, jog iki 2013 m. pakrantėje galėtų atsirasti net šešios prieplaukos. Dviejuose punktuose - Juodkrantėje bei Nidoje - vieta prieplaukoms jau rezervuota. Tiesa, manoma, kad tiek daug prieplaukų už Europos skirtas ribotas lėšas pastatyti nebus įmanoma, tad reikėsią riboti apetitą.

Realiausios vietos prieplaukoms pajūryje tarp Klaipėdos ir Palangos - ties Nemirseta ir Karklėje, ties Rikinės upeliu.

Pastaroji šiuo tikslu buvo naudojama nuo seno. Dar prieškariu čia buvo jaukus uostelis, gražus tiltas. Visa tai suniokota Antrojo pasaulinio karo metu, kai ši vieta sutapo su fronto linija.

Tuo metu Nemirsetoje gamtinės sąlygos yra kiek kitokios, ir, specialistų nuomone, dėl smarkios bangų mūšos prieplaukai ši vieta nebūtų pati tinkamiausia.

Dėl prieplaukos vietos nesutaria ir patys žvejai. Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininko Viktoro Butavičiaus teigimu, nė viena iš aptariamųjų vietų nėra labai tinkama žvejams, kurių dauguma gyvena Klaipėdoje. Esą reikėtų atsiklausti jų pačių nuomonės.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos Klaipėdos filialo vykdantysis direktorius Povilas Žąsytis teigė, kad žvejai - už naujų prieplaukų atsiradimą. "Kol kas dirbame kaip akmens amžiuje. Valteles tampome patys, žuvį - irgi ant savo kupros. Per visus nepriklausomybės metus niekas mums nesiėmė padėti, - sakė žvejys. - O atgaivinti senąjį uostelį Karklėje - puiki idėja."

Renkantis vietą prieplaukai, iškyla įvairių teisinių niuansų. Numatoma vieta Karklėje yra Plazės rezervato teritorijoje. Tad, norint vykdyti čia kokią nors veiklą, reikia koreguoti Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą ir kitus dokumentus, vadinasi, - būtinos papildomos laiko sąnaudos.

O Nemirsetoje yra Vidaus reikalų ministerijos žinioje esantis suformuotas sklypas, tad reikėtų suderinti tik jo valdymo klausimus.

Valerija LEBEDEVA