Klaipėdos uoste pastarieji mėnesiai geresni vienas už kitą – rugpjūtį krauta 3,6 mln. tonų krovinių (+13 proc., palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai), o rugsėjį pasiektas 3,7 mln. tonų šio mėnesio rekordas (+6 proc., palyginti su 2016 metų rugsėju).
Nuo metų pradžios krauta 31,1 mln. tonų krovinių – 5 proc. daugiau nei per 9 mėnesius pernai. Tai leidžia tikėtis, kad paskutinį metų ketvirtį, grūdų prekybai vykstant sparčiu tempu, rodikliai smarkiai nesvyruos ir šiuos metus bus galima baigti fiksuojant naują rekordą. 2016 metais uoste buvo perkrauta 40,12 mln. tonų krovinių.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) pajamos šiemet per 9 mėnesius iš laivų rinkliavų ir žemės nuomos padidėjo 4,4 proc., ik 44,26 mln. eurų. KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus atkreipia dėmesį, kad tarp Baltijos uostų Klaipėda šiemet atrodo geriausiai: per 9 mėnesius, palyginti su pernai, Rygoje krova mažėjo 5 proc., iki 25,5 mln. tonų, Taline krito 9 proc., iki 14,2 proc., Ventspilyje, nors didėjo 15,5 proc., tačiau perkrauta tik 16,2 mln. tonų, ir tai nėra daug, žinant šio uosto istorinį pajėgumą.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas padėtį vertina santūriai ir aiškina, kad privačios kompanijos apie rezultatus sprendžia ne pagal tonas, o pagal gebėjimus išlaikyti partnerius. Todėl, jo manymu, atsakymas paprastam piliečiui, kodėl uoste, pavyzdžiui, toliau plečiami grūdų terminalai, kai derlių pūdo lietus, yra tik vienas – tai galimybė išlaikyti krovinius.
„Nesidžiaugiame, kad uosto krova plius 5 proc., neverksime kitais metais, jeigu bus minus 1 procentas. Kompanijos yra pasiekusios maksimalius rodiklius, pagerinusios paslaugų kokybę. Visi kaimynų uostai dirba tame pačiame krovinių segmente, su tomis pačiomis šalimis. Mums džiaugsmas, kad neatidavėme to, ką turime, kad neleidome mūsų „broliams“ nukreipti krovinių į kitus uostus. O nauji kroviniai gali ateiti tik per naujas idėjas, pavyzdžiui, išorinį uostą“, – svarsto V. Dambrauskas, Birių krovinių terminalo vadovas.
Šiemet jaučiamas birių krovinių apyvartos padidėjimas (+15 proc.). V. Dambrauskas neabejoja, kad nors oro sąlygos prastos ir derliaus statistika įvairuoja, grūdų eksporto mastas bus panašus kaip pernai. O jei kalbėsime apie galimybes pritraukti į Klaipėdos uostą grūdų iš Ukrainos ar Kazachstano, jis mano, kad to pasiekti yra tik 2 būdai: sukurti uoste arba LEZ teritorijoje žaliavinei produkcijai pridėtinės vertės (perdirbti, pakuoti, fasuoti) arba kitur Lietuvoje statyti perdirbimo gamyklas ir gaminti brangią baltyminę produkciją Europos pašarų fabrikams. Tokiu atveju esą atsirastų tikslas iš toli gabenti žemės ūkio žaliavą į Lietuvą ir eksportuoti per Klaipėdos uostą. „Šie kroviniai gali ateiti ir, ko gero, ateis. Bet dabar grūdai vežami į Indiją, Kiniją, Afriką, o kelias artimesnis per Juodąją jūrą. Logistika yra gabenimo logika“, – teigia krovos kompanijų atstovas.
Pasak A. Vaitkaus, pastaruoju metu iš Ukrainos į Klaipėdos uostą atvežama šiek tiek grūdų, tačiau ne tiek, kad tai darytų įtaką bendram krovos kiekiui. O su Kazachstano grūdų prekybininkais temą numatoma aptarti per transporto parodą Astanoje spalio pradžioje.
Rašyti komentarą