Iš Klaipėdos uosto į kelionę aplink pasaulį pernai leidęsis kintiškis buriuotojas Andrius Varnas su jachta "Ragainė II" ir įgula - draugu Gerdu, dukra Rasa bei jos vaikinu Egoi - tęsia savo odisėją.
Apie tai - jų paskutiniame laiške Lietuvon (kalba netaisyta):
"Sveiki
Baigėm savo trumpą viešnagę Tuamotus salyne, aplankėm tik vieną koralinį atolą Manihi, bet ir to mums užteko. Dabar plaukiam į Prancūzų Polinezijos sostinę - Papeete. Dar prieš ruošdamasis šiai kelionei, dažnai įvairiuose leidiniuose skaičiau, kad tokioje ilgoje, pažintinėje kelionėje su jachta aplink svietą visi be išimties buriuotojai pabrėždavo, kad svarbiausia - geras vėjo autopilotas, o antroje vietoje - inkarai ir inkaravimosi visa sistema. Kažkaip sunkiai suprasdavau, kodėl tokia didelė reikšmė teikiama inkaravimui. Na dabar, po Manihi atolo, ir aš pasakyčiau - labai svarbu inkaravimo visas mechanizmas. Labai grubiu paskaičiavimu, plaukiant apie svietą dviejų metų laikotarpiu, jachta praleidžia stovėdama užsiinkaravusi daugiau negu metus. Yra paskaičiuota, kad tokioje kelionėje jachta inkaruojasi maždaug 120 - 200 kartų. Mes jau inkaravomes apie 45 kartus. Na ir koks gali būti ramus miegas jachtoje, jei vis galvotum, kad inkaras nelaiko, ar silpna grandinė, ar išvis nėra grandinės, o tik virvė.
RagainęII sukomplektavau 4 inkarais: C.O.R. inkaras 20 kg, du inkarai Bruce po 15 kg, vienas Dariaus Olando fundacija, na, ir A.Speičio fundacija nuo s/y "Ragana" - žvejybinis inkaras kokiu 30 kg, blogiausiam atvejui. Pastoviai naudojam C.O.R. inkarą ir 50 m kalibruotos cinkuotos grandinės, na, ir mūsų "nelaimė" norvegų gamybos 1000 vatų galingumo inkarinė gervė "Anchorlift - Dolphin". Dar atsargoje turim 12 m. grandinės ir geras virves. Visa mūsų bėda yra ši gervė. Pirkau ją naują, iš Lindeman katalogo. Rudyti pradėjo jau Šiaurės jūroje. Elektrinis paleidėjas pradėjo strigti Kanaruose. Dabar, kai reikia dirbti su gerve, visada nešamės plaktuką, nes nežinai, kada užstrigs, o jei užstringa -kaukšteli ir atšoka. Buvom išardę tą paleidėją. Tai maždaug pionierių būrelio darbas, ant tiek viskas vaikiška. Ačiū Dievui, pagrindinis gervės variklis pakolei dirba, bet pasitikėjimo jokio. Ši gervė reklamuojama visuose žurnaluose, kaip super patikima: galbūt, kol guli parduotuves lentynoje ir yra patikima. NIEKAM nerekomenduoju tokios inkarines gerves, o tuo labiau tokiai kelionei.
Manihi atole dugnas koralinis. Jokioje locijoje neradom rekomendacijų apie inkaravimosi ypatumus koraluose. Pagal bendrą saugaus inkaravimosi logiką, geriau išleisti daugiau grandinės inkaruojantis, Mes sustojome 10 m. gylyje ir išmetėm savo C.O.R. inkarą ir išleidom apie 45 m. grandinės. Bet atole pastoviai keičiasi potvynio - atoslūgio srovės, kaitaliojasi vėjas, tai jachta kelis kartus apsisuko aplink savo inkarą ir, aišku, apie dugno koralus. Kai reikėjo kelti inkarą, traukiam grandinę su gerve ir ne iš vietos. Teko Egoi nerti ir išnėrus duoti nurodymus, kokia kryptim grandinė apsisukus apie koralus. Gera pusvalandį nardant, sukinėjant jachtą su variklio pagalba apie inkarą, pavyko sėkmingai išgelbėti ir inkarą ir grandinę. Deja, diena prieš tai olandų jachta samdė profesionalius narus, kurie visą vakarą nardė ir sukinėjo jachtą, kol ištraukė inkarą. Tas pats atsitiko ir su prancūzų trimaranu - teko darbuotis vietiniams narams. Jiems tai papildomas uždarbis. Ir tik po visų šių istorijų, vietiniai žvejai mums pasakė, kad koraluose reikia išleisti tik 2 ar 2,5 gylio ilgio inkaro grandinę. Dabar jau mes tai žinom ir jau nusiunčiau e-mail‘us mūsų draugams, vokiečiui ir norvegui, plaukiantiems į Manihi, kad būtų atsargūs.
Čia, Manihi atole, sutikom jachtą iš Aliaskos, su Aliaskos vėliava. Kaip visada komanda vyras ir moteris. Įdomiausia tai, jog šios jachtos kapitonas, mechanikas, laivo siela yra moteris Joana (plepi be galo), o vyras tik pagalbininkas. Ji daug metų dirbo škipere įvairiuose žvejybiniuose Aliaskos laivuose, dabar, būdama jau brandaus amžiaus, nusprendė pakeliauti po Ramųjį vandenyną su savo vyru. Plaukia jie iki Naujosios Zelandijos, ten praleis pusmetį, po to atgal į Fidži, Havajus ir link Aliaskos, namo. Planuoja kelionėje praleisti apie du metus, jei patiks - gal ir tris. Pagelbėjau jiems pasikeisti Yanmar variklio vandens pompą, nes su mechanika jiems problema. Kiek galėjau ir spėjau, paaiškinau jiems variklio aptarnavimo ypatumus. Atsisveikinom, pasikeitėm adresais. Jie dar savaitę džiaugsis Manihi atolu, po to kviesis narus, kad atlaisvintų ir jiems inkarą ir plauks toliau. Gal kur ir vėl susitiksim, bet vargu, nes mes vis skubam, ir skubam - dabar i Papetę.
Na o koks nuostabus Manihi atolas, matosi iš atsiųstų nuotraukų - tiesiog NUOSTABUS
Linkėjimai
Andrius
RagainėII
Manihi - Papeete
16°35.05’S; 148°29.01’W
01 45 UTC; 24 05 09"
ve.lt inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą