Kintiškis buriuotojas Andrius Varnas, jachta "Ragainė II" iš Klaipėdos pernai leidęsis į kelionę aplink pasaulį, Lietuvos tūkstantmetį kartu su bendrakeleviais - draugu Gerdu, dukra Rasa ir jos širdies draugu Egoi pasitiko Tongoje.
Apie tai - naujausiame A. Varno laiške tėvynėn (kalba netaisyta):
"Sveiki
Praūžė LT tūkstantmetis. Kaip ne keista, mes ji irgi pajutome čia, Ramiajame vandenyne. Tūkstantmetį sutikom Tongos salyne, tarp labai labai gražių mažų salyčių, apsupti jachtų, kaip jau įprasta, iš viso Svieto. Aišku, išsikėlėm ant jachtos tarptautinių vėliavų kodą (daug, daug spalvingų vėliavyčių). Visi aplinkiniai klausia, kokio komandos nario gimtadienis. Mes, gi, išdidžiai atsakom: Lietuvos gimtadienis.
Tongos salyne sutikom Australijos jachtą su labai gražiu lietuvišku vardu "Jura". Tai 3-ios kartos Australijos lietuvis iš Sydnio, Petras (Peter) Vaiciurgis su žmona Kylie buriuoja po Ramiojo vandenyno salas su tėčio statyta aliuminine jachta. Petro senelis pasitraukė baigiantis karui į Vakarus, po to į Australiją. Petras vienintelis giminėje, kurio hobi – buriavimas. Jis su žmona ir gyvena jachtoje. Į Tongą "Jura" atplaukė iš N. Zelandijos. Dar savaitę kitą lankys Tongos salas, po to į Fidži, N. Kaledonija ir namo, į pietų Australiją. Toks Petro ir "Juros" maršrutas. Aišku, jų jachtoje dabar kabo ir mūsų dovanota trispalvė ir kita lietuviška atributika. Vis tik buvo labai smagu atokiose Ramiojo vandenyno salose sutikti lietuvišką vardą "Jura". Šalia stovėjo ir mūsų "Ragainė II".
Į Tongą atplaukėme naktį. Teko pirmą kartą naviguoti naktį tarp mažų salyčių. Čia labai mums padėjo jachtos radaras, tad saugiai pasiekėm inkaravimosi vietą.
Ne veltui visose locijose ir kelionių giduose rašoma, kad Tongos karalystė yra trečio pasaulio šalis. Iš tikro, mus pasitiko krūvos šiukšlių, senos auto, daug įvairiausių tikrintojų: visi prašo "money, money". Už viską mokėt, net keista: vyksta sanitarinis jachtos patikrinimas - tai vietinis valdininkas sandėlyje prie stalo užpildė vieną popieriuką, į jachtą net nežiūrėjo, bet mokėk už tai 50 USD. Taip visur. Pasirodo, į Tongą lietuviams reikalingos vizos, vėlgi pareigūnas išsitraukė nušiurusį popieriuką. Jame parašyta, kad rusams nereikia vizos, net jugoslavams nereikia, nors tokios šalies jau senai nėra, bet lietuviams reikia. Na ir vėl mokėk....
Man kaip visuomet įdomu žmonės, vaikai jų namai. Čia visai kita kultūra negu Prancūzų Polinezijoje, Niue ar kitur. Bažnyčia turi didžiulę įtaką, sekmadienį niekas absoliučiai nedirba. Policija budriai tai prižiūri. Į sekmadienines pamaldas renkasi beveik visi salos gyventojai: atėjau ir aš, šalia dar dvi pagyvenusios švedės iš švedų jachtos. Stovime prie durų, į vidų nedrįstam eiti. Tai pastorius specialiai mus tris pakvietė į vidų. Bažnyčia sausakimša, visi be išimties gieda ir dainuoja. Tam specialiai yra dirigentas. Nepasakyčiau, kad dainuoja blogai, matosi, kad daug daug kartų tą darė. Kapinėse kapai išpuošti įvairiaspalvėm drobėm. Kabo jos vienus metus. Po to jau statomas antkapis. Vienus metus po artimo žmogaus mirties visi artimieji (ir vyrai) nešioja sijonus iš palmių lapų. Tokios tradicijos.
Jau darosi šioje mūsų kelionėje įprasta, kad kiekviename salyne sutinkam naujų draugų. Čia, Tongoje, susipažinom su jauna olandų šeima Morisu ir Elze iš Roterdamo. Jie jau keletą metų dirba N.Zelandijoje. Dabar atvyko į Tongą atostogauti, tai kelias dienas plaukiojo su mumis po salas. Į Tongą užsuko senoviškas burlaivis, statytas 1920 m. Jis dabar plaukioja tarp Vanuatu, N.Zelandijos ir Tongos. Tiesiog neiškenčiau, aplankiau jį, o vakare jau kartu su Rasa ir Egoi sudalyvavom vakarėlyje ant šio burlaivio denio. Labai įspūdingas burlaivio variklis SAAB - gamintas irgi apie 1920 m. Aišku, už paros iš Niue salos į Tongą atplaukė ir mūsų jau seni draugai - P.Afrikos respublikos jachta "Zephyr" su Heroldu ir Tavish – vėl visi kartu.
Vos nepamiršau pranesti: atplaukiant į Tongą pirmą kartą kelionėje matėme DIDŽIULĮ banginį, na, gal 20 metrų ilgio, daug daug didesnį už mūsų jachtą. Jo išmetamas vandens purslų fontanas - kokių 3 ar 5 metru aukščio. Vaizdas tikrai didingas. Labai daug žmonių specialiai atvyksta į Tongą stebėti šių banginių. Mums, gi, tiesiog pasisekė.
Dabar jau antra para kai plaukiame į Fidžį. Vėjas palankus rytų krypčių, 15 -20 mzg. Tiesa, už kelių dienų žada suktis į vakarus. Gal spėsim iki pasikeitimo atplaukti į Suva, Fidžį sostinę. Iki jos nuo Tonga 430 j.m. Ten planuojame ilgiau buvoti: reikia kapitaliai patikrinti jachtą, lipti į stiebą, patikrinti stovintį ir judantį rangautą, ir dar visokių smulkių darbų atlikti. Be to, į Fidžį atskrenda ir Egoi tėvai iš Bilbao aplankyti mūsų. Tai turėsime malonių svečių.
Vakar vakare pagavom didžiausią šioje kelionėje apie 15 kg sveriančią Dorado (Mahi Mahi) žuvį. Tai mūsų šaldytuviukas vėl pilnas skanios žuvies...
Linkėjimai visiems
Andrius
„RagainėII“
Tonga - Fidzi"
ve.lt inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą