Praėjusiais metais per Rytinės Baltijos pakrantės šalių uostus perkrauta 179,184 mln. tonų krovinių - 24 proc. daugiau nei 2001 metais, kai bendra krova siekė 144,48 mln. tonų. Labiausiai krova išaugo Rusijos Federacijai priklausančiuose uostuose ir terminaluose - Sankt Peterburge, Kaliningrade ir Primorske.
Lietuvoje augimas nedidelis
Pernai vieninteliame Lietuvos Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (KVJU) perkrauta beveik 19,7 mln. tonų krovinių. Tai 13 proc. daugiau nei per 2001 metus kada buvo perkrauta 17,2 mln. tonų krovinių. Tačiau mūsų šalies uosto krovos apimčių augimas beveik du kartus mažesnis už bendrą Baltijos šalių uostų vidurkį.
Viena iš priežasčių - vis dar neišspręsta Lietuvos kryptimi geležinkeliu gabenamų Rusijos krovinių tarifų klausimas. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio teigimu, iki šiol į Kaliningrado uostą nuvežti vieną toną kainuoja apie 15-30 JAV dolerių pigiau nei per Klaipėdą. Akivaizdu, kad krovinių siuntėjai renkasi ne Lietuvos uostą. Todėl nenuostabu, kad Kaliningrade krova pernai padidėjo apie 70 proc.
Pernai koncernui "Mažeikių nafta" priklausančiame Būtingės naftos terminale perpilta 6,234 mln. naftos - 23,2 proc. daugiau nei 2001 m. Vien 2002 m. gruodžio mėnesį per šį terminalą eksportuota 954,4 tūkst. tonų juodojo aukso.
KVJU ir Būtingėje pernai perkrauta 25,83 mln. tonų krovinių - 18,1 proc. daugiau nei 2001 m. Tai didžiausias krovinių kiekis pastaraisiais metais.
Rusijos naftos tranzitas
Remiantis bendrovės "ONAKO Eesti" duomenimis, praėjusiais metais per Baltijos šalių uostus eksportuoti 57,2 mln. tonų naftos ir jos produktų, arba 6,9 mln. tonų (9,8 proc.) mažiau, palyginti su 2001 m.
Tarp Baltijos šalių uostų labiausiai naftos krova sumenko Ventspilyje, kurio terminale "Ventspils nafta" 2002 m. perpilta 13,8 mln. tonų naftos - 32 proc. mažiau nei prieš metus. Tai siejama su praėjusiais metais pilnu pajėgumu pradėjusiu veikti Rusijos Primorsko terminalu.
Pernai, pirmaisiais Primorsko naftos terminalo (Rusija) veiklos metais per jį transportuota 12,19 mln. tonų naftos. Techninės galimybės - 12 mln. tonų naftos per metus - buvo išnaudotos maksimaliai.
Baltijos jūros Suomijos įlankos pakrantėje esantis Primorsko naftos terminalas pradėjo veikti 2001 m. gruodžio 27 d. Jo metinį pralaidumą (12 mln. tonų) šiais metais numatyta padidinti pusantro karto.
Kiti Rusijos uostai
Didžiausiame šiame regione Sankt Peterburgo (Rusija) uoste 2002 m. buvo perkrauta 41,309 mln. tonų krovinių - 12 proc. daugiau nei 2001 metais. Sankt Peterburgo uoste veikia 29 krovos bendrovės.
Uosto administracijos duomenimis, naftos produktų srautas per metus padidėjo 18 proc. iki 10,611 mln. tonų, metalų - 12 proc. iki 9,072 mln. tonų, konteinerių - 22 proc. iki 6,768 mln. tonų, chemikalų - 16 proc. iki 4,289 mln. tonų, medienos - 15 proc. iki 2,894 mln. tonų, refrižeratorinių krovinių - 8 proc. iki 2,868 mln. tonų, grūdų - 26 proc. iki 0,947 mln. tonų, generalinių krovinių - 22 proc. iki 0,984 mln. tonų.
Šiame uoste sumažėjo tik akmens anglies ir rūdos krova - 28 proc. (2,351 mln. tonų), o maisto produktų - 5 proc. (0,562 mln. tonų).
Kaliningrado uoste pernai krova išaugo net 70,6 proc. - iki 9,9 mln. tonų. Užpernai - 2001 m. - šiame Rusijos uoste perkrauta 5,8 mln. tonų krovinių. Šio uosto administracija planuoja, kad šiemet krova padidės dar 30 proc.
Projektinis uosto pajėgumas - 17,5 mln. tonų, tačiau dėl ribotos geležinkelio infrastruktūros realiai jame galima apdoroti apie 10 mln. tonų krovinių per metus. Akivaizdu, kad pernai Kaliningrado uostas jau pasiekė savo galimybių ribą ir be papildomų investicijų šiemet gali nebesusidoroti su išaugusiu krovinių srautu.
Latvijoje krova sumažėjo
Bendras krovinių srautas per Latvijos uostus pernai sumažėjo. Didžiausią įtaką tam turėjo per Ventspilio uostą net 24 proc. iki 28,704 mln. tonų sumažėjęs krovinių srautas.
Latvijos susisiekimo ministerijos duomenimis, 2002 metais šalies uostuose perkrauta 52,155 mln. tonų krovinių - 8,4 proc. mažiau nei užpernai.
Rygos uoste 2002 m. buvo perkrauta 18,108 mln. tonų krovinių (22 proc. daugiau nei 2001 m.), Liepojos uoste krova padidėjo iki 4,318 mln. tonų (32 proc. daugiau nei 2001 m.).
Bendra septynių mažųjų Latvijos uostų krovinių apyvarta per metus išaugo 23 proc. iki 1,025 mln. tonų.
Estija išsiveržė į lyderius
Jungtinio Talino (Estija) uosto krovos apimtys 2002 m. padidėjo 17 proc. ir sudarė 37,8 mln. tonų. Talino uostas pagal krovinių apyvartą aplenkė iki tol pirmavusį Ventspilį ir tapo didžiausiu Baltijos šalyse. Valstybiniame Talino uoste, vienijančiame keturis uostus, 2001 m. buvo perkrauta 32,3 mln. tonų krovinių.
Praėjusiais metais Talino uostas aptarnavo 5,943 mln. keleivių, arba 3,5 proc. daugiau, palyginti su 2001 m. aptarnautais 5,74 mln. keleivių.
Turistų, keliaujančių reisu Talinas-Helsinkis, padaugėjo 1,5 proc. iki 4,677 mln. Pastarasis reisas sudarė 78,7 proc. visos Talino uosto keleivių apyvartos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą