Kroviniai
Šiemet per pusę metų Klaipėdos uoste perkrauta 10,5 milijono tonų krovinių. Tai yra 1,5 proc., arba 160 tūkst. tonų krovinių mažiau nei pernai per pirmuosius šešis mėnesius.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros specialisto Valdo Lukausko teigimu, šių metų pradžia Klaipėdos uostui buvo netgi labai sėkminga krovos atžvilgiu. Pirmą ketvirtį per mėnesį buvo perkraunama netgi apie 2 milijonus tonų krovinių. Antro ketvirčio rezultatai šiek tiek prastesni.
Beje, šių metų liepos mėnesį Klaipėdos uoste perkrauta tik 1,5 mln. tonų, o pernai liepą buvo perkrauta 1,9 mln. t krovinių.
Uosto direkcijos rinkodaros skyriaus viršininkė Lina Gylienė sako, jog krovos mažėjimas keliais procentais šiuo metu nereiškia, kad blogėja uosto veikla. Krovos bare taip pat egzistuoja tam tikras sezoniškumas - vasarą paprastai neišvengiama šiokio tokio štiliaus.
Rinkodaros specialistai mano, jog krovinių transportavimas per Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostus buvo šiemet šiek tiek pristabdytas ir dėl Vakarų šalių verslininkų atsargumo nežinant, kaip kis situacija uostuose šioms šalims ruošiantis stoti į Europos Sąjungą (ES). Visuose uostuose, su kuriais konkuruoja Klaipėdos uostas, išskyrus Rusijos uostus, krovos lygis, palyginti su pernai metų pirmuoju pusmečiu, išliko beveik nepakitęs.
Rinkodaros skyriaus viršininkės teigimu, šiemet per pirmą pusmetį visos Klaipėdos uosto krovos kompanijos, išskyrus AB Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją (KLASCO), savo krovos rezultatus, palyginti su pernai metų pirmu pusmečiu, viršijo. KLASCO krovos apimtys sumažėjo 8 proc. Anot L. Gylienės, nedidelis didelės kompanijos indėlio į bendrą uosto krovą sumažėjimas irgi lėmė bendrą uosto krovos rezultatų augimo minusą.
Keletą metų Rusijos krovinių mažėjimas Klaipėdos uoste buvo kompensuojamas lietuviškais kroviniais, tad krova mūsų uoste didėjo. Pernai bendras krovinių augimas sudarė 7,4 proc. 2003-aisiais Klaipėdos uoste buvo pasiekta rekordinių krovos rezultatų. Per metus čia buvo perkrauta 21,2 milijono tonų krovinių. Rinkodaros specialistai tiki, jog šiemet taip pat bus išlaikytas pernai metų lygis, tačiau jie sako, jog viskas priklausys nuo ketvirto ketvirčio rezultatų.
Sumažėjo grūdų
Bendrą krovos mažėjimą Klaipėdos uoste pirmą pusmetį lėmė grūdų krovos mažėjimas. Šiemet grūdų perkrauta 0,47 milijono tonų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Grūdų krovai sumažėjus beveik puse milijono tonų, kitų gerokai daugėjančių krovinių mūsų uoste neatsirado. Beje, grūdų krova sumažėjo ir kituose rytinės Baltijos jūros uostuose. Pavyzdžiui, Talino uoste grūdų krova sumažėjo net 0,86 mln. t.
2002 metais Rusijoje ir Ukrainoje buvo geras grūdų derlius, tad šiose šalyse susidarė grūdų eksporto pajėgumų trūkumas, todėl dalis šių krovinių pernai buvo nukreipta į Baltijos uostus. Šiemet tokio poreikio nebėra, tad grūdų srautas juose sumažėjo.
Klaipėdos uoste per pirmą pusmetį keliais procentais sumažėjo trąšų, mineralų, metalų, metalo laužo, medienos krova.
Žiemą kai kurie Rusijos uostai užšąla, tad Rusijos krovinių siuntėjai yra priversti ieškoti kitų maršrutų, į kuriuos patenka ir Klaipėdos uostas. Užtat žiemą jo rezultatai paprastai būna geresni. Beje, vasarą neretai sumažėja ir naftos produktų poreikis, nes būna pasibaigęs šildymo sezonas, tad sumažėja naftos produktų krova.
Lenkia konteineriais
Klaipėdos uoste per pirmą pusmetį 7 proc. padidėjo naftos produktų krova, šiek tiek cukraus žaliavos krova, tradiciškai didėja ro-ro krovinių ir konteinerių krova.
Per pirmą šių metų pusmetį Klaipėdos uoste perkrauta 77 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), t. y. 26 proc. daugiau negu pernai per tokį laikotarpį. Didžiausias konteinerių krovos mėnesio rezultatas pasiektas šiemet gegužę, kai buvo perkrauta 15 tūkst. 215 TEU. V. Lukauskas sako, jog pagal konteinerių krovos rezultatus Klaipėdos uostas jau pralenkė Taliną, o nuo Rygos uosto atsilieka tik 2 tūkst. 300 TEU. Beje, gegužės ir birželio mėnesį konteinerių krovos rodikliai Klaipėdos uoste buvo didesni nei Rygos uoste.
Daugėja keleivių ir vagonų
Šiemet Klaipėdos uoste gerokai padaugėjo geležinkelių vagonų, plukdomų keltais. Pirmą pusmetį perkrauta 3725 vagonai arba 62 proc. daugiau nei pernai per pirmą pusmetį.
Džiugina keleivių srautų augimas. Per pirmą pusmetį Klaipėdoje aptarnauta 65 tūkst. keltų keleivių, arba 24 proc. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį, ir 7137 kruizinių laivų keleiviai, arba 92 proc. daugiau negu pernai. Pernai per pirmą pusmetį į Klaipėdos uostą kruiziniai laivai buvo užsukę 12 kartų, o šiemet - 21 kartą. Beje, šiemet per pusę metų keleivių Klaipėdos uoste buvo pervežta tiek, kiek pernai per visus metus.
Iš viso per pirmą pusmetį į Klaipėdos uostą atplaukė 4036 laivai, tai 1,3 proc. daugiau nei pernai.
Rusijos politika
Pirmą pusmetį Lietuvos kroviniai Klaipėdos uoste sudarė 67,5 proc. Jų perkrauta daugiau kaip 7 milijonai tonų, palyginti su pernai tokių pat laikotarpiu 20 proc. daugiau. Tranzitiniai kroviniai šiemet pirmą pusmetį tesudarė 32,5 proc. V. Lukausko teigimu, tranzitinių krovinių, ir visų pirma Rusijos krovinių, ir toliau Klaipėdos uoste mažėja. Šiemet per pirmą pusmetį perkrauta tik pusė milijono Rusijos krovinių, kurie sudarė tik 5 procentus visos Klaipėdos uosto krovos, Baltarusijos kroviniai sudarė 21 proc.
Pagrindinė priežastis - Rusijos politika nukreipiant krovinių srautus į savo uostus ir taikant skirtingus geležinkelio tarifus kroviniams, gabenamiems į Rusijos ir kitus uostus. Pasak V. Lukausko, Rusijos geležinkelio tarifai tokie, kad tiek Klaipėda, tiek kiti Baltijos uostai tampa nekonkurentabilūs.
Rinkodaros specialistų teigimu, Lietuvos krovinių srautas Klaipėdos uoste didėja, tačiau šių metų pirmą pusmetį jis nekompensavo sumažėjusių tranzitinių krovinių srauto.
Ryga pirmauja anglies sąskaita
Trijuose pagrindiniuose Rusijos uostuose Baltijos regione, t. y. Sankt Peterburge, Primorske ir Kaliningrade, bendras krovinių srautas šių metų pirmą pusmetį padidėjo net 60 proc., arba 18 milijonų tonų. Baltijos šalių uostuose Taline, Ventspilyje, Rygoje, Klaipėdoje, Būtingėje, Liepojoje bendras krovinių srautas padidėjo tik 0,9 proc., arba 0,6 milijono tonų. Taigi krovinių srautas juose, galima sakyti, nepakito.
Talino uoste krovinių per šių metų pirmą pusmetį perkrauta tik 9 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, o Rygoje - 11 proc. Liepojoje, Būtingėje, Venstpilyje ir Klaipėdoje krovinių sumažėjo. Būtingės naftos terminale per pirmą šių metų pusmetį perkrauta tik 4,6 mln. tonų naftos, t. y. 22 proc. mažiau nei pernai per tą laikotarpį. Liepojoje per šį laikotarpį perkrauta 8 proc. mažiau krovinių, o Ventspilyje - 4 proc. mažiau.
Be Rusijos uostų, geriausias rezultatas per šių metų pusmetį pasiektas Rygos uoste. Čia krovinių, palyginti su tokiu pačiu pernai metų laikotarpiu, padaugėjo 1,2 mln. tonų. Rygoje anglies krova padidėjo 1,8 mln. tonų. Per šių metų pirmą pusmetį čia perkrauta 4,3 mln. tonų anglies, kas sudaro 37 proc. visų Rygos uoste perkraunamų krovinių. Taigi krova Rygoje padidėjo anglies krovos sąskaita.
Nauji kroviniai
Klaipėdos uosto rinkodaros specialistai tikina, jog ir Lietuvai rengiantis stoti į ES, ir įstojus padaugėjo besidominčiųjų Klaipėdos uostu. Pavyzdžiui, į Uosto direkciją beveik kiekvieną mėnesį atvyksta delegacijos iš Ispanijos. Beje, spalio mėnesį Klaipėdoje lankysis didelė Ispanijos pramoninkų konfederacijos delegacija. "Mumis domisi ir prancūzai, ir kitų šalių verslininkai. Jie norėtų į Pabaltijį perkelti savo logistikos schemas. Kokį uostą jie pasirinks - Klaipėdą, Rygą ar Taliną, priklausys nuo to, kaip šie uostai bus pasirengę tenkinti jų poreikiams. Beje, automobilių pramonės atstovai ieško distribucinio centro, į kurį laivais būtų atgabenami nauji automobiliai. Jie norėtų įkurti centrą, kuris aprūpintų automobiliais visą Pabaltijį. Jam reikalingi dideli plotai, ro-ro laivai. Derybos vyksta, o kas iš to išeis, pamatysime ",- sako L. Gylienė.
Domimasi ir galimybėmis krauti chemijos produktus Klaipėdoje. Jų kiekiai nebūtų dideli, bet vis tiek šiek tiek padidintų bendrą uosto krovą. Pavyzdžiui, būtų galima krauti metilo etileno gliukolį. Tai produktas artimas antifrizui. Jis negaruoja, nėra toksiškas ir pavojingas žmogaus sveikatai. Pasak L. Gylienės, Klaipėdos uosto kompanijos pasirengusios investuoti, kad galėtų krauti panašius krovinius. Rygos uoste kraunama anglis ir didinami jos kiekiai. Talino uoste jau statomas milžiniškas anglies terminalas. Klaipėdoje, pasak L. Gylienės, kol kas tik svarstoma anglies krovos galimybė. Mūsų uoste ir nekraunant anglies iškyla problemų žmonėms, gyvenantiems šalia uosto, ir niekas nenori bloginti jų gyvenimo sąlygų, tačiau apie anglies krovą jau kalbama ir pas mus.
AB "Klaipėdos nafta" ruošiasi pradėti krauti naftą. Galima sakyti, jog nafta irgi bus naujas krovinys, nes iki šiol ši bendrovė krovė tik naftos produktus.
"Mes nesėdime sudėję rankų. Dėl krovinių deramės su Baltarusija, Ukraina, Kazachstanu. Manau, metų pabaigoje turėsime teigiamą rezultatą",- sako Uosto direkcijos rinkodaros skyriaus viršininkė L. Gylienė.
Vidmantas MAŽIOKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą