Pirmoji jūrų krovinių kompanija, į kurią "įsibrovėme" - "Bega". Joje bene labiausiai matomas buvęs celiuliozės virimo cechas. Čia aptikome ir dar du stambius paveldo objektus.
Rengiamos atvirų durų dienos
Plika akimi matomų paveldo objektų uoste netrūksta. Žinoma, jie yra už tvoros ir jų neaplankysi bet kada panorėjęs, bet jie nėra slepiami.
Aloyzas Kuzmarskis, 14 metų ėjęs Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento pareigas, teigia, kad uosto kompanijos niekada neslėpė jūrinio paveldo objektų nuo visuomenės akių. Nėra buvę tokių dalykų, kad kas nors nebūtų įleidžiamas į uosto teritoriją ko nors apžiūrėti, o juo labiau - paveldosaugininkai. Tačiau, pasak jo, reikia suprasti, kad uostas turi būti uždaras, nes jame vyksta krovos darbai, intensyviai juda automašinos, rieda geležinkelio vagonai, dirba kranai ir t. t. Todėl laisvai vaikščioti po teritoriją žmonėms yra pavojinga. Be to, uostas yra muitinės režimo zona. Pagaliau jo apsaugos, liaudiškai sakant, tvoros, reikalauja ir ISPS kodeksas.
Tačiau uosto kompanijos rengia atvirų durų dienas, kurių metu miestiečiai gali susipažinti su uostu, pamatyti, kokia technika jame dirba.
NESTABILU. Šiame celiuliozės virimo ceche buvo sumontuoti didžiuliai metaliniai 12 m skersmens celiuliozės virimo katilai, kurie kartu buvo ir konstruktyvas, laikantis perdengimus. 1992-1993 m. kriziniu laikotarpiu AB "Klaipėdos kartonas" šiuos katilus demontavo, supjaustė ir atidavė į metalo laužą. Tad šiandien statinys yra be pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų.
Elektrinė nugriauta
Muziejininkas - istorikas Dainius Elertas pasakojo, kad "Begos" teritorijoje buvo antroji pagal senumą elektrinė Klaipėdoje, aprūpinusi elektra ir tuometinę uosto infrastruktūrą. Deja, elektrinės nebeliko - "Bega" ją nusipirko ir nugriovė.
A. Kuzmarskio teigimu, toji elektrinė - baltų silikatinių plytų pastatas - buvo statyta po karo. Ji gamino elektros energiją, garą Klaipėdos kartono fabrikui ir netoli jo esantiems gyvenamiesiems namams bei civilinės saugos slėptuvei tuo atveju, jeigu įvyktų kokia nors avarija ir miesto tinklai nebetiektų elektros. Slėptuvė buvo ne uosto viduje, o jo išorėje ir šiuo metu jau yra išbraukta iš tinkamų naudoti slėptuvių sąrašo.
Į celiuliozės virimo cecho pastatą dedami dekoratyviniai langai.
Bendrovės nuomojamoje teritorijoje buvo ir daugiau įvairių pastatėlių, sandėliukų, kurie buvo nugriauti, pavyzdžiui, medienos išplaušinimo statinys. Beveik visi jie buvo pokariniai, tad didelės vertės neturėjo. Ir abu katilinės kaminai - vienas geltonų, o kitas raudonų plytų, - irgi buvo pastatyti jau po karo. Raudonų plytų kamino apatinė dalis buvo originali, o visa kita vėliau primūryta. Kaminai nugriauti apie 2000-uosius.
A. Kuzmarskio manymu, šioje teritorijoje galėjo būti įvairių specialių pastatų, tačiau, deja, per karą jie buvo sugriauti.
VĖL TVARKYS. Praėjus daugiau nei 10 metų po paskutinio remonto, jau parengtas baltų plytų pastato fasado tvarkybos ir apšiltinimo projektas. Tuo metu, kai jį kompanija įsigijo, pastatas buvo apgriuvęs, be laiptų. Svarstyta, ar verta jį atstatyti, ar baigti griauti.
Yra teigiamų pokyčių
Užtat "Begos" teritorijoje esantis raudonų plytų celiuliozės virimo fabriko pastatas su įspūdingais fasadais yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, nes yra toks vienintelis Lietuvoje.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko teigimu, jis yra pripažintas istorine vertybe ir jo nugriauti negalima.
EKSPONATAS I. Nedideliame kompanijos muziejuje - ir kaustytas akmuo, ištrauktas iš marių gilinant krantines.
EKSPONATAS II. Inkaras su Sovietų Sąjungos kokybės ženklu irgi gulėjo dugne prie "Begos" nuomojamų krantinių.
Pasak Uosto direkcijos Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus viršininkės Audingos Jokūbauskienės, Uosto direkcija, sudarydama su "Bega" žemės nuomos sutartį, nenumatė, kad bendrovė privalo saugoti tą pastatą, tačiau tai ją daryti įpareigoja ir kiti Lietuvos teisės aktai. Uosto direkcijos atstovė patikino, kad šiuo metu šiam pastatui jokios grėsmės nėra.
"A. Kuzmarskis, anksčiau pasisakęs labai kategoriškai viso paveldo atžvilgiu, pastaruoju metu ėmėsi gražių iniciatyvų, stengiasi išsaugoti stambius technikos objektus. Sakyčiau, kad tam tikrų teigiamų pokyčių jūrinio paveldo išsaugojimo srityje yra", - sakė D. Elertas.
Linkę ieškoti kompromisų
Pasak L. Kavaliausko, reikšti pretenzijas "Begai" ar ko nors daugiau reikalauti iš jos dėl senojo buvusios kartono gamyklos pastato paveldosaugininkai negali, nes minimali apsauga tam statiniui taikoma - angos yra užmūrytos.
Kita kalba dėl tolesnio šio pastato panaudojimo. Paveldosaugininkai ne kartą buvo susitikę su "Begos" vadovybe ir tarėsi, ką su tuo pastatu reikėtų daryti toliau. L. Kavaliauskas tikina, kad kalbėdamiesi su savininkais paveldosaugininkai linkę eiti į kompromisus. Jiems leidžiama gana kūrybiškai teikti siūlymus dėl galinės pastato sienos.
"Fasadai, kurie yra miesto pusėje, jau įsirėžę į mūsų sąmonę ir yra neatsiejama miesto kraštovaizdžio dalis. Kitą jų pusę, tą, kuri atsukta į marias, savininkai galėtų kam nors pritaikyti, pristatyti kokį nors priestatą ar dar ką nors. Suprantama, tai susiję su papildomomis lėšomis. Žinoma, jiems būtų parankiau nuo nulio pastatyti kokį nors pastatėlį, negu kad restauruoti tokį kombinuotą ir sudėtingą", - sakė Kultūros paveldo departamento atstovas.
PRIKĖLĖ. Kai "Bega" šį pastatą nusipirko iš AB "Klaipėdos kartonas", tik vienas jo aukštas buvo iš dalies tinkamas naudoti.
Kortų namelis
Anot A. Kuzmarskio, celiuliozės virimo cecho pastatas statytas apie 1903 metus. Pastato viduje yra betonas, paprastas mūras, o iš išorės jis apdėtas apdailos plytomis. Jame buvo sumontuoti didžiuliai metaliniai 12 m skersmens celiuliozės virimo katilai, kurie kartu buvo ir konstruktyvas, laikantis perdengimus.
1992-1993 m. kriziniu laikotarpiu AB "Klaipėdos kartonas" šiuos katilus demontavo, supjaustė ir atidavė į metalo laužą. Tad šiandien statinys yra be pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų, todėl jis esą primena kortų namelį.
2002 m. "Bega" nupirko celiuliozės virimo cechą iš "Klaipėdos kartono", mat jis buvo šalia bendrovės nuomojamos teritorijos. Kompanijos vadovybė, galvodama apie veiklos plėtros perspektyvą, norėjo turėti vientisą teritoriją. Paklaustas, ar kai pastatas buvo perkamas, žinota, kad jis yra paveldo objektas, A. Kuzmarskis atsakė, kad tada jis tokio statuso neturėjo ir nebuvo Kultūros vertybių registre. Į jį jis buvęs įtrauktas vėliau.
Pasak L. Kavaliausko, "Begos" nuomojamoje teritorijoje esantis trijų pastatų kompleksas, kurį sudaro minėtas celiuliozės cechas, "Begos" administracinis raudonų plytų pastatas ir šalia jo esantis baltų plytų pastatas, į Kultūros vertybių registrą įtrauktas 1997 m. gruodžio 31 d. Tačiau visi trys pastatai į registrą buvo įtraukti ir atskirai. Celiuliozės cechas - 2006 m. birželio 13 d.
"Begos" nupirktas celiuliozės cechas jau buvo ne tik be katilų, - iš išorės žiojėjo kiaurymės, langai buvo be stiklų, viduje riogsojo laužo ir šiukšlių krūva. "Bega" jį sutvarkė - buvo sudėti dekoratyviniai langai, uždengtos visos angos, vidus išvalytas tiek, kad būtų galima pereiti. Padaryta tai, kas būtina, kad jis galėtų stovėti.
"Analizavome, ar būtų galima kam nors celiuliozės virimo cechą pritaikyti, tačiau pirmiausia turėjome išsiaiškinti, ar tas pastatas kaip inžinerinis statinys gali stovėti. Tada buvo atliekamos ekspertizės ir statinio konstruktyvų vertinimas. Visada gaudavome neigiamą atsakymą - pastatas stovumu nebepasižymi ir yra avarinės būklės", - pasakojo A. Kuzmarskis.
RŪSIAI. Remontuojant senuosius administracinius pastatus buvo atkasti ir sutvarkyti jų rūsiai.
Reikėtų 40 milijonų
Buvo kreiptasi ir į tuometinę Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, kuri užsakė nepriklausomą ekspertizę. Ją atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Kauno specialistai. Jų išvada tokia pati - pastato būklė avarinė, jis gali sugriūti bet kuriuo metu, remonto darbai nebegalimi be pastato sutvirtinimo. Atlikus apklausą, paaiškėjo, kad pastato išsaugojimui reikėtų maždaug 40 mln. Lt.
"Būkime realistai. Tą, ką mes galime padaryti su šituo pastatu, tą ir darome. Sumontavome langų imitacijas iš plaušo plokštės. Tačiau jo būklė apgailėtina ir jo atstatyti nebeįmanoma. Katilų sugrąžinti nebepavyktų. Demontuotų laiptų ir visiškai surūdijusių konstruktyvų (rūdys tik laiko formą, viduje nebėra metalo) atstatyti taip pat nebeįmanoma. Perspektyva tokia - demontuojant šitą pastatą privalu stengtis maksimaliai išsaugoti rytinio fasado elementus, t. y. to, kuris yra į miesto pusę. Tai būtų tam tikras sąskambis su raudonų plytų "Begos" administraciniu pastatu ir tvora", - sakė A. Kuzmarskis.
PRAEITIS. "Bega" netrukus išleis ir knygą, kurioje pasakojama apie šiuo metu bendrovės nuomojamos teritorijos istoriją. Istorinę jos dalį parengė kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas, būsimą leidinį puošia senos nuotraukos.
Sutvarkyti tapo vertingi
Einat palei uosto tvorą bene labiausiai įdomesniais pastatais ir tvora išsiskiria būtent "Begos" nuomojama teritorija. Į akis krenta ir šios kompanijos administracinis pastatas, pastatytas 1903 m. Pasak A. Kuzmarskio, kai kompanija jį nusipirko iš AB "Klaipėdos kartonas", tik vienas jo aukštas buvo iš dalies tinkamas naudoti. Antrame aukšte buvo įlūžusios grindys, pastogėje buvo apsigyvenusios varnos. Stogas lopais buvo dengtas šiferiu.
Dabartiniame kompanijos vadovo kabinete buvo supuvę ir įlūžę perdengimai, kažkada buvusios parketo grindys uždažytos trimis sluoksniais žalios, rudos ir raudonos spalvos aliejiniais dažais, ant viršaus užklotas vienas linoleumas, ant jo dar ir kitas.
Pastatas buvo sutvarkytas, ir dabar A. Kuzmarskis labiausiai didžiuojasi šia istorine vertybe.
Šalia "Begos" administracinio pastato esantis baltų plytų pastatas irgi įsigytas jau apgriuvęs, be laiptų. Svarstyta, ar verta jį atstatyti, ar baigti griauti.
"Mano darbuotojai buvo už tai, kad nieko nedaryti, o aš - už atstatymą. Lengva nebuvo, reikėjo derinti visus projektus", - prisiminė A. Kuzmarskis.
Buvo atkasti ir atstatyti abiejų minėtų pastatų rūsiai. "Begos" tvora bendrovės vadovybės iniciatyva atstatyta su kaltiniais elementais pagal 1903 m. istorinę medžiagą - senovines nuotraukas.
A. Kuzmarskio teigimu, tik po to, kai "Begos" vadovybės iniciatyva tie pastatai buvo sutvarkyti ir pagražinti, kultūros paveldo saugotojų atstovai įtraukė abu juos į Kultūros vertybių registrą.
L. Kavaliausko teigimu, "Begos" radonų plytų administracinis pastatas į Kultūros vertybių registrą įtraukas 1993 m. gegužės 18 d., o baltų plytų pastatas - 1997 m. gruodžio 31 d.
Pernai vėl buvo suremontuotas ir atnaujintas raudonų plytų pastatas, trečiame aukšte įrengtos mansardos patalpos. Praėjus daugiau nei 10 metų po paskutinio remonto, jau parengtas baltų plytų pastato fasado tvarkybos ir apšiltinimo projektas.
Dėmesys istorijai
Šiemet pavasarį "Begos" administracinio pastato palėpėje trečiame aukšte duris atvėrė nedidelis kompanijos muziejus. Jame - ir inkaras su Sovietų Sąjungos kokybės ženklu, ir kaustytas akmuo. Abu jie ištraukti iš marių gilinant krantines. Fotografijų diptikuose, fotografuotuose tuo pačiu rakursu, galima pamatyti, nuo ko krovos kompanija pradėjo ir kokia yra dabar.
"Bega" netrukus išleis ir knygą trimis kalbomis, kurioje pasakojama apie šiuo metu bendrovės nuomojamą teritoriją, pradedant nuo laikotarpio prieš 500 metų, einant iki 1992-ųjų, kai čia įsikūrė "Bega", bei baigiant dabartiniais laikais.
Knygoje pasakojama ir apie buvusią lentpjūvę, ir apie medienos uostą, ir apie tą patį celiuliozės fabriką, kuris čia buvo nuo pat istorinių laikų. Istorinę jos dalį parengė kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas, būsimą leidinį puošia senos nuotraukos.
Kalbama, kad A. Kuzmarskis savo kompanijoje saugo ir seną techniką. Jis prisipažįsta, kad turi seną lokomotyvą, tačiau statytą jau pokariu - 1953-1954 metais, tad istorinę vertę jis įgaus dar negreitai.
Bendrovė turi seną platformą, iš karinio dalinio nusipirktą seną mašiną. Pasak generalinio direktoriaus, liks laisvų rankų - galbūt ji bus suremontuota.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą