Pagal patvirtintus Vyriausybės reikalavimus, dalį naujai statomų pramonės objektų teritorijos privaloma apželdinti. Jei tai pramonės įmonė - 20 proc., jei sandėliavimo įmonė - 10 proc. planuojamos teritorijos.
Neoficialiai pripažįstama, kad šis reikalavimas dažnai įgyvendinamas tik formaliai - būsimi želdiniai nurodomi detaliuosiuose planuose, tačiau realybėje arba jie išvis nepasodinami, arba pasodinami jau kitame, ne naujai statomo objekto, sklype.
Pagrindinė to priežastis - investuotojai siekia maksimaliai naudingai išnaudoti valdomus žemės sklypus. Šio klausimo esama itin opaus uosto teritorijoje, kur kiekvienas žemės metras yra aukso vertės.
Todėl miesto Tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė siūlo uosto bendrovėms apželdinti krovos terminalų ar sandėlių stogus, fasadus bei tvoras.
Taip esą ne tik į gerąją pusę pakistų uoste statomų pastatų estetinė išvaizda, būtų sukurtas nuo taršos apsaugantis "žaliasis rūbas", bet ir bendrovės savo tiesioginei veiklai galėtų panaudoti didesnį valdomo žemės sklypo plotą.
"Minėtame Vyriausybės nutarime nėra detalizuota, kokiu būdu - horizontaliu ar vertikaliu - privalu apželdinti dalį naujai statomų pramonės objektų teritorijos, - sakė politikė. - Uostui planuojant ženkliai didinti krovą, turime galvoti ir kaip sumažinti taršą. Vienas iš galimų būdų - žalioji architektūra."
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdančiojo direktoriaus Haroldo Kovs teigimu, miesto politikų siūlymas yra svarstytinas.
"Viskas priklauso nuo to, ar tikrai vietoje horizontalaus apželdinimo yra galimas ir vertikalus bei ar tai nebūtų papildomos beprotiškos investicijos", - sakė H. Kovs.
Beje, jo žodžiais, uosto krovos kompanijos jau šiandien daug dėmesio skiria savo teritorijų apželdinimui.
Tiek uosto atstovai, tiek miesto politikai sutaria, kad būtina ieškoti naujų bendrų uosto daromos taršos mažinimo būdų. Todėl nuspręsta artimiausiu metu mieste surengti konferenciją šia tema.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą