Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme siūloma numatyti asmens ir laivo kapitono pareigą informuoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos apie rastą galimai povandeninį kultūros paveldo objektą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, gretutinėje zonoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, jūros rajono vidaus vandenyse bei vidaus vandenyse arba planuojamą, su šiuo paveldu susijusią, veiklą.
Tokią Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisą Seimo posėdžių sekretoriate parlamentarų grupės vardu įregistravo Seimo narys Raimundas Paliukas.
Priėmus siūlomą pataisą Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos gautų informaciją apie naujai surastus jūros dugne objektus, galimai povandeninį kultūros paveldą. Projektų jūroje vystytojai privalėtų finansuoti jūros dugne aptiktų objektų vertingųjų savybių nustatymo darbus, jei ketina imtis su tokiu paveldu susijusios veiklos.
Projekto autorių teigimu, šiuo metu įvairiais prietaisais yra išžvalgyta beveik 1/3 dalis Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, apie 1/6 dalis gretutinės zonos ir tik nežymi išskirtinės ekonominės zonos dalis. Jūros dugno žvalgymo darbai yra vykdomi moksliniais tikslais (projektai, susiję su gamtinių Baltijos jūros išteklių tyrimais; povandeninio kultūros paveldo paieškos); užtikrinant saugią laivybą; kariniais tikslais; įgyvendinant jūroje įvairius projektus. Mažiau negu 10 proc. jūros dugno yra ištirta siekiant identifikuoti povandeninį kultūros paveldą. Šie darbai atlikti Klaipėdos universiteto mokslo projektų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (ūkiskaitiniai darbai) lėšomis.
Pasak R. Paliuko, informacija apie jūros dugne randamus objektus yra reikalinga siekiant išaiškinti naujus povandeninio kultūros paveldo objektus.
Organizacijos, atliekančios tyrimus jūroje aplinkos tyrimo tikslais, žvejybinių laivų kapitonai ir kiti jūros naudotojai nėra įpareigoti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos teikti informaciją apie radinius jūros dugne, galimai povandeninį kultūros paveldą.
"Investitoriai, kurie vykdo projektus jūroje, siekdami išvengti galimų kliūčių projektų vystymui, vengia informuoti apie radinius jūros dugne. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto Povandeninių tyrimų centro archeologams Saugios laivybos administracija ir Karinės jūros pajėgos informaciją teikia sutarčių pagrindu, nors įstatymiškai nėra įpareigotos tai daryti. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos neturi specialistų, kurie galėtų vertinti povandeninį kultūros paveldą ir atlikti tyrimus, reikalingus pradinei povandeninio kultūros paveldo apsaugai, todėl kartais Poveikio aplinkai vertinimai, susiję su projektais jūroje, yra suderinami be konsultacijų su specialistais, neatsižvelgiant į radinius jūros dugne", - sako R. Paliukas.
Įstatymo pataisą inicijavo Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto habil. dr. prof. Vladas Žulkus.
Šiuo metu Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nėra numatyta, kad asmuo ar laivo kapitonas turėtų pranešti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos apie rastą galimai povandeninį kultūros paveldo objektą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, gretutinėje zonoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, jūros rajono vidaus vandenyse bei vidaus vandenyse arba planuojamą, su šiuo paveldu susijusią, veiklą.
Įstatyme nėra numatyta, kad moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo judinti, tirti, iškelti povandeninius objektus, atskiras jų dalis ar archeologinius radinius išskirtinėje ekonominėje zonoje bei jūros rajono vidaus vandenyse.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą