Siūloma uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose žuvų migracijos ir neršto laikotarpiais

Rugsėjo–spalio mėnesiais Kuršių mariose versliniais žvejybos įrankiais sugaunama didžioji dalis karšių, kuojų, sterkų ir kitų žuvų verslinio laimikio. Tačiau šiuo laikotarpiu daugiausiai į žvejybos įrankius pakliūva ir nerštui į upes migruojančių žuvų – 75 % lašišų ir šlakių bei 73 %  žiobrių. Pagal Buveinių direktyvos nuostatas šalys yra įsipareigojusios palaikyti šios direktyvos prieduose įrašytų rūšių gerą apsaugos būklę.

„Žvejams verslininkams už laikiną žvejybos veiklos nutraukimą būtų mokamos kompensacijos pagal įmonių vidutines pajamas, kurias jos gaudavo pastaraisiais metais žvejodamos laikotarpiais, kuriais siūlomu įsakymo pakeitimu numatoma uždrausti žvejybą: rugsėjo–spalio ir balandžio–gegužės mėn.“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

HELCOM duomenimis, Rygos įlankos ir rytinės Baltijos lašišų išteklių grupės, kuriai priskiriama ir Lietuvos lašišų populiacija, lašišų reproduktorių ir rituolių gausumo būklė yra akivaizdžiai blogesnė, nei nustatytos ribinės vertės. Lietuvos šlakių populiacijos būklė taip pat vertinama kaip bloga. Mokslininkų nuomone, tokia būklė siejama su per daug intensyvia lašišų žvejyba, vandens kokybe (tarša, eutrofikacija), nerštaviečių ir buveinių praradimu dėl pastatytų užtvankų. Mokslinių tyrimų duomenimis, sterkų išteklių būklė Kuršių mariose nuo 2003 m. blogėja. Pastaraisiais metais sterkų populiacijoje vyrauja maži, apie 20 cm ilgio sterkų jaunikliai. Net ir stambiaakiuose tinkluose dauguma pakliuvusių sterkų yra neverslinio dydžio. Didžioji dalis jų sugaunama rugsėjo mėnesį. Mokslininkų nuomone, kadangi šiuo metu Kuršių mariose yra gausūs pagrindinio sterkų maisto – pūgžlių ištekliai, sumažinus neverslinio dydžio sterkų šalutinį laimikį, jų ištekliai per artimiausius penkerius metus galėtų atsikurti.

Su parengtu projektu galima susipažinti čia. Pastabų ir pasiūlymų laukiama iki rugpjūčio 26 d.