Stiprinamas Klaipėdos, kaip kruizinio uosto, įvaizdis

Kruizinė laivyba

Į Klaipėdos uostą jau plaukia vis daugiau ir didesnių kruizinių laivų. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, tai atliekamo didelio darbo rezultatas.

Be to, kad prieš kelerius metus pastatyta speciali kruizinių laivų krantinė, vaizdžiai tariant, įsigytas darbo įrankis, Uosto direkcija ir kitais darbais prisideda prie kruizinės laivybos plėtojimo Klaipėdos uoste.

Propaguodama Klaipėdą kaip Lietuvos kruizinių laivų uostą, ji dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose, parodose, nuo 2001 m. yra asociacijos "Cruise Europe" narė, dalyvauja projekte "Baltic Cruise". Dedamos pastangos jau duoda vaisių. Šiuo metu netgi keliamas klausimas, ar galės Klaipėda priimti visus norinčius Lietuvos uostą aplankyti kruizinius laivus.

Vietos laivams užteks

Gegužės 23 d., kai atplaukė kruizinis laineris "Constellation", užėmęs visą kruizinių laivų terminalą, kitą laivą "Delphin Voyager" teko švartuoti krovos terminale. Tačiau Klaipėdos uoste rengiamasi statyti naują keleivių ir krovinių terminalą, kuris galės priimti ir kruizinius laivus. Iš uosto teritorijos išsikelia laivų remonto AB "Laivitė", kurios nuomotoje teritorijoje UAB "Memelio miestas" žada įkurti pramogų centrą ir neatmeta galimybės priimti kruizinius laivus. "Vietos laivams švartuoti Klaipėdoje netrūks - tik tegu jie plaukia. Mes turime galvoti apie tai, ką Klaipėdoje galėtume parodyti kruizinių laivų turistams. Nuoširdus jų sutikimas mūsų uoste yra noras palaikyti jų gerą nuotaiką, ir tai turistai vertina", - sako Klaipėdos uosto vadovas.

Klaipėdos uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius tikina, kad ir šiemet dėl kruizinių laivų švartavimo Klaipėdoje didelių problemų nekils. Tiesa, vieną dieną, kai jų atplauks net trys, teks vieną laivą, jeigu jis turės pavairavimo mechanizmą, švartuoti vidinėje kruizinių laivų krantinės pusėje, o kiti du laivai prie išorinės pusės tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės išsikiš po 25 metrus. Tačiau didelių problemų laivybai dėl to, pasak kapitono, tikrai nebus.

Surengta konferencija

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kartu su 20 partnerių iš 12 Europos Sąjungos (ES) šalių ir Rusijos dalyvauja 2005-2007 metais įgyvendinamame INTERREG III C programos PORT-NET projekte. Užtat praeitą savaitę Klaipėdoje ji surengė dviejų dienų tarptautinę konferenciją "Keleivių pervežimo tendencijos Europos Sąjungoje: kruizinės laivybos perspektyvos Baltijos jūros regione". Pasidalinti patirtimi plėtojant kruizinę laivybą Baltijos jūros regione ji pakvietė kolegas iš septynių ES šalių, Amerikos ir Rusijos. Atvyko svečiai iš Vokietijos, Danijos, Maltos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Estijos, Lenkijos, JAV ir Kaliningrado srities.

Vienas iš Europos uostų

Asociacija "Cruise Europe", įkurta 1991 m., vienijo 25 uostus. Dabar ji jau turi 100 narių. Šios asociacijos atstovas Per Schmidt, konferencijos dalyviams Klaipėdoje skaitydamas pranešimą, bandė atsakyti į kauksimą, kodėl kruizinių laivų turistai turėtų aplankyti Šiaurės Europos uostus.

Šiame regione yra šimtas uostų, priklausančių 22 šalims ir galinčių priimti kruizinius laivus. 2006 m. Europos uostus kruiziniai laivai aplankė 5849 kartus. Jais keliavo 6 milijonai keleivių. Pasak P. Schmidt, kruizinės laivybos linijoms šis regionas duoda daugiausia pajamų. Didžiausia apyvarta Kopenhagos uoste, kurioje per metus skaičiuojama 160 kruizinių laivų atplaukimų ir kasmet jų daugėja apie 25 proc.

Naujos tendencijos

Pasak P. Schmidt, pastaruoju metu atostogos tampa labai svarbia žmonių gyvenimo dalimi, tad daugiau jų renkasi ir kruizus. Užtat ilgėja jų sezonas, statomi nauji kruiziniai laivai. Šiuo metu užsakyti statyti 37 laivai. Nors kruiziniai laivai Šiaurės Europoje tampa vis didesni, turistas juose nebeįstengia pasinaudoti visomis siūlomomis galimybėmis, tačiau neišnyks ir mažieji laivai.

Naujos tendencijos - pastaruoju metu populiarėja kalėdiniai kruizai. Šiemet Kopenhagoje gruodį laukiama 3 kruizinių laivų, atsirado nauja sritis - kalėdinis "shoppingas". Beje, vis daugiau populiarumo įgauna ir klubiniai kruizai. Jaunėja vidutinis kruizinių laivų turistų amžius, dabar jis jau siekia 50 metų. Kruizų organizatoriai pageidauja naujų lankytinų vietų, mažai žinomų uostų, tokių kaip Klaipėda, tai yra turistai ilgisi paslėptų įdomybių.

Baltijos regionas aktyvus

Projekto "Baltic Cruise", finansuojamo INTERREG III B programos lėšomis, vadovo Bo Nylandsted Larsen iš Danijos teigimu, 50 proc. šio regiono kruizinių laivų turistų sudaro amerikiečiai. Be visų kitų dalykų, jiems svarbu žinoti, kad čia jie gali susikalbėti angliškai. Baltijos regiono pranašumas, palyginti su Karibais - vos ne kiekvieną rytą turistas nubunda kitos šalies uoste. Nuo 2001 metų šis regionas, kuriam priklauso 10 šalių, turinčių 90 lankytinų turistams vietų, bene sparčiausiai plėtoja kruizinį verslą. Projekto dalyviai laikosi vieno gana aukšto paslaugų kokybės standarto. Čia parduodamos ne kelionės į atskiras šalis, o suteikiama galimybė rinktis tam tikras tematikas, pavyzdžiui, carų ir karalių gyvenimą, moderniosios architektūros miestus, kultūrines vertybes, miesto žmonių šiokiadienius, "shoppingą" ir t. t.

Pasak B. N. Larsen, dar vienas šio regiono pajamų šaltinis galėtų būti britai. Jo manymu, siekiant į regioną pritraukti daugiau kruizinių laivų turistų, didesnį dėmesį reikėtų skirti turizmo agentūroms, kurios, gaudamos savo uždarbio dalį, turėtų būti suinteresuotos kuo daugiau informuoti turistus. N. B. Larsen mano, kad šioje srityje svarbų vaidmenį vaidina ir žiniasklaidos atstovai.

Pirmenybė - Viduržemio jūrai

Keleivių pervežimo asociacijos vadovas ir Europos kruizų tarybos narys William Gibbons iš Jungtinės Karalystės sako, jog britų, keliaujančių kruiziniais laivais, skaičius gerokai išaugo. Jo manymu, britai yra labiau linkę keliauti nei vokiečiai.

2005 m. 3,1 mln. Europos gyventojų vyko į kruizus, 2,8 mln. jų išvyko iš Europos uostų. Apie 12 proc. kruizinių laivų į kruizus išplaukia iš Didžiosios Britanijos uostų. Kruizinės linijos išleidžia per metus apie 8,3 mln. eurų, sumoka apie 6 mln. eurų įvairių mokesčių. Kruizo metu kiekvienas keleivis išleidžia apie 1000 eurų.

Žmonės nenori plaukti į kruizus baimindamiesi, kad dėl jūros ligos gali pasijusti blogai, dėl klaustrofobijos, dėl to, kad netoleruoja kitų keleivių. Atlikta kruizų turistų apklausa rodo, kad 35 proc. jų laivuose patinka geras maistas, 27 proc. - įdomių uostų lankymas, trečioje vietoje malonus aptarnavimas, o ketvirtoje - kaina.

W. Gibbons teigimu, daugiausia britų vis dėlto renkasi Viduržemio, o antroje vietoje lieka Karibų jūra. Nors Baltijos jūros regionas užima gana aukštą vietą, tačiau jis dar yra britų neatrastas.

Vidmantas MAŽIOKAS