Saugi laivyba
Ateinantys 2007-ieji žada nemažai permainų ir naujovių Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) darbe - atsiras Jūrininkų registro duomenų bazė, bus išduodami naujo pavyzdžio jūrininkų bei laivų registravimo dokumentai, keičiasi administracijos finansavimo pobūdis.
Lietuvos Vyriausybė jau patvirtino nutarimą dėl kitų metų kovą pradėsiančio veikti Jūrininkų registro taisyklių. Šio registro projektas pradėtas rengti nuo LSLA įsteigimo 2002 metais.
Pasak LSLA generalinio direktoriaus Evaldo Zacharevičiaus, Jūrininkų registras padės surinkti ir disponuoti tikslia informacija apie Lietuvos jūreivius. Šiuo metu LSLA turi labai netikslius duomenis apie juos. Administracijos duomenų bazėje yra maždaug 13 tūkst. asmenų, kurie kada nors kreipėsi dėl jūrininko knygelės, kokio nors liudijimo ir t. t. Jei asmuo nesikreipė dėl dokumentų pratęsimo (jie galioja 5 metus), tai nežinoma, ar jūrininkas toliau dirba jūroje.
E. Zacharevičius teigė, jog, administracijos žiniomis, jūroje šiuo metu dirba apie 7 tūkst. žmonių, iš jų apie 2,5 tūkst. laivuose su Lietuvos vėliava, likusieji 4,5 tūkst. - laivuose su užsienio šalių vėliavomis.
Registro duomenų bazės dėka bus galima sužinoti, kokioje šalyje, kokiame laive kiekvieną akimirką yra konkretus asmuo, kadangi įdarbinančios organizacijos, laivybos kompanijos, mokymo įstaigos bus įpareigotos teikti informaciją LSLA.
Dokumentai - kokybiškesni
Nuo vasario į LSLA besikreipiantiems jūreiviams jau bus išduodami naujo pavyzdžio dokumentai. Šiomis dienomis jau turi paaiškėti dokumentų spausdinimo darbų konkurso nugalėtojas.
Kadangi pasitaiko nemažai klastočių, naujieji dokumentai turės žymiai geresnį apsaugos lygį. Tačiau pagrindinė naujovė yra ta, jog pats dokumentas nebebus keičiamas ir bus be galiojimo datos. Dokumentas turės priedą įrašams apie apribojimus ir galimybes - pasikeitusį atsakomybės lygį, sveikatą, pareigas. Toks priedas taip pat atpigins dokumentą, nes jo nebereikės keisti ir mokėti 120 litų kaip dabar. Beje, dokumentuose bus galimybė įdiegti ir apsaugos priemones su žmogaus biometriniais duomenimis, tokiais kaip kaip piršto atspaudas, akies rainelės pavyzdys ir t. t.
Ateinančiais metais bus pradėti išduoti ir naujo pavyzdžio laivų registravimo dokumentai. Tai taip pat daroma dėl jų saugumo bei patogumo naudoti. E. Zacharevičius patikino, jog senieji dokumentai galios ir toliau, todėl jų priverstinai keistis nereikės. Nauji bus išduodami tik besikreipiantiems jūrininkams ar laivų savininkams dėl naujų dokumentų ar įrašų.
Gaus milijonu mažiau
Sausio 1 dieną keičiasi LSLA finansavimo pobūdis. Saugiai laivybai Lietuvos biudžete jau numatyta atskira eilutė - 7,612 milijono litų. Nuo 2002 m. iki šiol LSLA buvo skiriama 10 proc. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos surenkamų rinkliavų.
Uosto direkcija anksčiau prarasdavo dešimtadalį pajamų, kurias būtų galėjusi skirti investicijoms. Be to, anot E. Zacharevičiaus, nors Saugios laivybos administracija 2007 m. gaus maždaug milijonu litų mažiau, anksčiau ji negalėdavo tiksliai suplanuoti savo išlaidų, buvo sudėtingiau panaudoti lėšas, organizuoti konkursus. Taip nutikdavo, nes nevienodos Uosto direkcijos įplaukos nulemdavo ir kintančias LSLA pajamas.
LSLA vadovas sakė, kad negautų pajamų pritrūks, tačiau tik ne svarbiausiems poreikiams. Beje, pati Saugios laivybos administracija kasmet į biudžetą iš savo veiklos (diplomavimo, jūrų laivų registravimo, inspektavimo, laivybos kompanijų audito ir kt.) surenka apie 2 milijonus litų.
Perduos koordinacinį centrą
Lietuvos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas šiemet priėmė sprendimą LSLA gelbėjimo ir kovos su išsiliejusiais teršalais funkcijas perduoti Karinėms jūrų pajėgoms (KJP).
Artimiausiu metu prie Susisiekimo ministerijos sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė turi pateikti pasiūlymus, nuo kada būtų geriausiai perduoti minėtas funkcijas KJP.
Toks žingsnis bus žengtas, siekiant operatyviau ir kokybiškiau teikti gelbėjimo funkcijas, be to, taip bus sutaupomos lėšos. Šiuo metu KJP stebi teritorinę jūrą savo radarais, patruliuoja laivais, pasieniečiai taip pat patruliuoja laivais bei neseniai įsigytais sraigtasparniais. O LSLA vykdo daugiau organizacines funkcijas - surenka informaciją iš šių ir kitų kontroliuojančių institucijų bei perduoda nurodymus toms, kurioms priklauso tam tikras gelbėjimo ar kitas funkcijas atlikti. Lietuvoje siekiama pritaikyti praktiką, kuria naudojasi Danija, Švedija, Latvija, Estija bei kitos šalys.
Į tarptautinius hidrografijos vandenis
Šiemet liepos 1 dieną LSLA tapo tikrąja Paryžiaus memorandumo nare. Memorandumas vienija 22 valstybes, kurių dauguma - Europos Sąjungos narės, taip pat Rusiją ir Kanadą. 1985 m. pasirašyto Paryžiaus memorandumo tikslas - suvienodinti prisijungusių prie susitarimo valstybių laivų inspektavimo taisykles.
Be kita ko, kitąmet LSLA ruošiasi intensyviai dirbti, nes norima, kad nuo 2008 m. Lietuvoje įsigaliotų Tarptautinė hidrografijos konvencija. Lietuvoje ir dabar praktiškai taikomos šio dokumento nuostatos, tačiau ratifikavus konvenciją, mūsų valstybė bus priimta į Tarptautinę hidrografijos organizaciją. Jos veikloje mūsų atstovai šiuo metu dalyvauja stebėtojų teisėmis, todėl negali teikti savo pasiūlymų, pakeitimų, negali paprieštarauti siūlomiems sprendimams.
Konvencijos
2007 m. LSLA toliau konsultuos Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją 185 Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos (Lietuvos Vyriausybė jos dar neratifikavo) klausimu, kadangi pastaroji yra vadinama jūrine - reglamentuoja darbo jūroje taisykles ir reikalavimus. Šioje konvencijoje bus numatyti nauji reikalavimai jūrininkų dokumentams, naujos jų apsaugos nuo padirbinėjimo priemonės.
Be to, toliau derinama Darbo standartų jūroje konvencija, kuri sujungia per šimtą TDO darbo jūroje konvencijų. TDO valstybės narės ragina Lietuvą pastarąjį dokumentą kuo greičiau ratifikuoti.
E. Zacharevičiaus teigimu, šiemet daugiausiai teisinių dokumetų buvo priimta jūrų aplinkos apsaugos srityje. Ratifikuodama tarptautinius dokumentus, Lietuva įgyja tiek prievolių, tiek ir teisių. Tarptautiniai dokumentai taip pat suteikia šansą eliminuoti neskaidrią konkurenciją, nes labai dažnai laivai, plaukiojantys su neprisijungusių prie konvecijų šalių vėliavomis, pelno siekia saugumo sąskaita.
Imantas PALIAKAS
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą