Klaipėdos krašto žvejai, susivieniję į įvairias asociacijas, tarpusavyje nėra vieningi. Tiksliau, jų vadovai, būdami skirtingų pažiūrų, nesutaria tarpusavyje. Svarbiausias nesantaikos šaltinis - Europos Bendrijos skirtos lėšos Lietuvos žuvininkystei remti. Viskas baigėsi tuo, kad net nebuvo skelbtas konkursas dėl žvejų uostelio Smeltalės upės žiotyse operatoriaus. Naujai pastatytą prieplauką valdys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų konfederacijai, vadovaujamai Algirdo Aušros, gavus Europos Bendrijos lėšų, pasipylė skundai, Valstybės kontrolė nustatė daug pažeidimų skiriant lėšas. Specialiųjų tyrimų tarnyba iškėlė baudžiamąją bylą konfederacijos pirmininkui A. Aušrai. Devyni Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos, kuriai vadovauja Alfonsas Bargaila, tarybos nariai kovo mėnesį kreipėsi į Lietuvos prezidentą, Seimo pirmininką, ministrą pirmininką. Vienas iš reikalavimų - skubiai atstatydinti Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorių Vytautą Vaitiekūną. Jeigu nebūsią imamasi kardinalių priemonių žuvininkystės reikalams tvarkyti, žadėta netgi blokuoti Klaipėdos uosto vartus.
Taigi Klaipėdos krašte tebėra dvi priešiškos žvejų stovyklos: vieni pritaria konfederacijos idėjoms, kiti - asociacijos. Toks priešiškumas egzistuoja jau kelerius metus, ir niekam nepavyksta jo likviduoti. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos Palangos filialo direktoriaus Viktoro Butavičiaus manymu, valdžia Vilniuje akivaizdžiai palaiko Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederaciją. Pastaroji visais klausimais yra daugiau informuoja nei asociacija.
Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus dirba Klaipėdoje prieš metus įkurtame departamento skyriuje. Jis stengiasi būti tolerantiškas abiem pusėms ir, pasak jo paties, randa bendrą kalbą su abiem. Jam apmaudu, kad negali jų sutaikyti.
V. Petkus netgi nesiima spręsti, kuri iš tų stovyklų atstovauja didesnei daliai žvejų. Jeigu imtume jūrinius laivus, tai iš 59 laivų, žvejojančių Baltijos jūroje, 40 laivų priklauso asociacijai. Pastaroji atstovauja priekrantės žvejybai nuo Klaipėdos iki Šventosios ir iki pat Latvijos sienos. Nors konfederacija turi mažiau jūrinių laivų, tačiau jai priklauso visi Kuršių marių žvejai.
Nori atkreipti dėmesį
Žadėta blokuoti Klaipėdos uostą siekiant atkreipti dėmesį į korumpuotumą Žuvininkystės departamente, į neteisingą Europos Bendrijos lėšų paskirstymą. Spaudoje rašyta, kad toli gražu ne visi žvejai tam pritaria. Žuvininkystės įmonių asociacijos "Lampetra", priklausančios konfederacijai, pirmininkas Virginijus Domarkas sako, jog iš savo žmonių nėra girdėjęs apie tokius ketinimus.
Žuvininkystės departamento direktorius Vytautas Vaitiekūnas mano, kad uosto blokavimo idėja žvejams, ko gero, kilo mokantis iš žemdirbių, blokavusių kelius, kad būtų padidintos pieno supirkimo kainos. Tokio kraštutinio varianto, direktoriaus manymu, galėtų imtis tik pavieniai žvejai, bet sprendžiant iš to, kiek jie sugauna žuvies, palyginti su visų Lietuvos laivų sugaunamu žuvų kiekiu, vargu ar jie būtų pajėgūs tai daryti. Pasak V. Vaitiekūno, tokie grasinimai esą primityvūs, nes jų iniciatorė nesanti stipri organizacija. Departamento direktorius sako, jog Klaipėdoje nė vienos uosto įmonės privatizavimas neapsiėjo be triukšmo. Ko gero, jis linkęs manyti, jog klaipėdiečiai yra įpratę triukšmauti.
V. Vaitiekūno manymu, per visus ginčus išlindusi ir yla iš maišo dėl noro valdyti ledo generatorių, priklausantį konfederacijai. "Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, kad ledo generatorius žvejų uostelyje neveikia todėl, kad jam netiekiamas vanduo. Departamento direktorius teigia, kad nesvarbu kam priklausys ledo generatorius, juo naudosis visi žvejai, jiems ledas turės būti parduodamas už vienodą kainą. V. Vaitiekūno nuomone, jeigu vieni nieko negali padaryti, kad ledo generatorius veiktų, tai to nepadarys ir kiti.
"Dėl tų pagarsėjusių rietenų žvejai nieko dėti. Dėl įvairių skundų atliekami patikrinimai tik stabdo visus darbus. Nepatenkinta viena asociacija. Ji prieš kelerius metus pasirašė nuosprendį, siūlydama Europos lėšas skirti krantinėms statyti. Mes sakėme, kad jie turi būti skirti infrastruktūrai, nes to reikalaus Europa. Manau, mes einame teisingu keliu. Asociacijos atstovai dabar nori laurų keldami visokius kaltinimus. Normalioje šalyje tokių dalykų tikriausiai nebūna. Ko gero, iš mūsų juokiasi visa Europa",- sakė V. Domarkas.
Nepasitiki departamento vadovu
"Aš nežinau, kuo V. Vaitiekūnas nusikalto. Jam jau buvo pareikštas papeikimas, teismas jį panaikino. Dabar vėl pradėtas puolimas. Žuvininkystės srityje dirbu jau 10 metų. Geriau ir operatyviau šioje srityje dirbančio direktoriaus dar nėra buvę. Jis bando spręsti problemas, tik jam trukdoma tai daryti. Dabar dar ir Seimas pradėjo reguliuoti departamento darbą. Kažkokie keisti dalykai darosi ",- sakė "Lampetros" pirmininkas.
Pasak V. Butavičiaus, daug ir Nidos bei Juodkrantės žvejų nepasitiki V. Vaitiekūnu, neskaitant visos Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos atstovų. Nepasitiki todėl, kad Kuršių marių žvejams turėjo būti skirta iš Europos Bendrijos lėšų apie 800 tūkst. Lt, tačiau tų pinigų jie nematė.
V. Butavičiaus manymu, V. Vaitiekūną V. Domarkas palaikotodėl, kad jo brolis Algimantas esą dirbąs V. Vaitiekūno komandoje, t. y. žuvivaisos centre, pavaldžiame departamento direktoriui.
Pasak V. Petkaus, jeigu nori mušti, lazdą visada surasi. Jis mano, kad reikalaudami atstatydinti V. Vaitiekūną žvejai per daug sureikšmina tą dalyką. Pasak V. Petkaus, direktorius puolamas dėl to, kad vieni žvejai gavo lėšų iš Europos Bendrijos, o kiti ne.
Baugina ES reikalavimai
Pasak "Lampetros" pirmininko, pastaruoju metu, ko gero, labiausiai žvejams nerimą kelia Europos Sąjungos (ES) reikalavimai. V. Domarkas sako, jog nei valdžios atstovai, nei patys žvejai nežino, kas jų laukia toje ES. Tai, kad Lietuvoje pirma laiko bandoma taikyti europinius standartus, pasak jo, žvejams yra nesuprantama.
"Juk dar neįstojome į ES, o žvejai jau verčiami viską daryti kaip Europoje. Finansavimo fondai, skirti įvairioms programoms įgyvendinti, atsiras gal po metų, gal po dviejų. Tačiau jau dabar reikalaujama laivuose laikytis veterinarijos reikalavimų, sukurti visą kranto infrastruktūrą. O juk reikia viską pradėti nuo nulio. Mąstoma taip, lyg Lietuvos žvejai būtų kokie milijonieriai ir galėtų viską padaryti. O jie sėdi tuščiomis kišenėmis. Tiesa, valdžia mus ramina, sako, kad nereikia kreipti dėmesio į perdėtus reikalavimus. Kai būsią tam skirta lėšų, tada ir būsią jie įgyvendinami",- sako "Lampetros" vadovas.
V. Butavičiaus manymu, svarbiausia žvejų problema šiuo metu, tai, kad jie neturi tinkamos vadovybės, kai reikia spręsti gana svarbius jiems klausimus, t. y. pasiruošti įgyvendinti ES reikalavimus. Šiuo metu rengiamasi visus žvejybos laivus įtraukti į laivų rejestrą, reikia pildyti įvairius dokumentus. Pasak jo, nėra kas paaiškina, ką ir kaip reikia daryti. O žvejai į Vilnių kasdien važinėti negali.
Tiki gandais
Pasak V. Petkaus, Žuvininkystės departamentas turi dirbti savo, o žvejai savo darbą. Departamento direktoriaus pavaduotojas neslepia, kad gegužės mėnesį buvo iškilusi problema, mat buvusi išgaudyta strimelių kvota. Tačiau buvo kreiptasi į ES vadovybę Briuselyje, kad Lietuvai būtų skirta papildomai 800 tonų šių žuvų. Toks leidimas buvo gautas, bet šiek tiek pavėluota sutvarkyti dokumentus. Aplinkos ministerija elgėsi principingai, nedavė leidimų žvejoti. Taigi dėl ministerijų nesusikalbėjimo žvejai šiek tiek nukentėjo. O šiuo metu, pasak pavaduotojo, žvejams dirbti niekas netrukdo, didelių problemų jie neturi.
V. Petkaus teigimu, Žuvininkystės departamento Klaipėdos skyrius gauna visą informaciją, susijusią su ES keliamais reikalavimais, ir gali žvejus konsultuoti. Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Rimas Valčiukas padėjo rengti seminarus ir susitikimus su žvejais Klaipėdoje, Palangoje, Juodkrantėje, Šilutėje.
Pasak V. Petkaus negerai, kad žvejai ką nors kur nors nugirdę vienas kitam jau perduoda kaip faktą. Pavyzdžiui, kažkas paleido gandą, kad Lietuvai įstojus į ES bus uždrausta priekrantės žvejyba. V. Petkaus teigimu, niekas nesiruošia uždrausti priekrantės žvejybos.
Sprendimas, tenkinantis abi stovyklas
Kol kas viso kilusio triukšmo matomiausias rezultatas yra tai, kad vadinamąjį žvejų uostelį Smeltalės upės žiotyse, kurį žadama pradėti eksploatuoti liepos 19 d., administruos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Tam, atrodo, pritaria tiek vienos, tiek kitos stovyklos atstovai, tačiau, žinoma, ne visi.
V. Butavičiaus teigimu, kol kas, kol nėra tvarkos, kol žvejai tebėra kiršinami, geriausias variantas, kad uostelį valdytų Uosto direkcija. Pasak jo, tam, kad uostelį galėtų valdyti patys žvejai, reikia, kad Žuvininkystės departamentas būtų Klaipėdoje, kad būtų pakeistas susikompromitavęs Žuvininkystės departamento direktorius V. Vaitiekūnas ir kiti su lėšų skirstymu susiję pareigūnai.
Manoma, kad per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį žuvininkystei remti iš įvairių fondų buvo skirti apie 25 milijonai litų, tačiau nėra informacijos, kur jie panaudoti. Todėl kyla įtarimų, kad tie pinigai kokiu nors būdu yra išplaunami.
Kadangi žvejai tarpusavyje nesusitaria, kelia triukšmą juokindami ne tik visą Lietuvą, bet ir Europą, galimas daiktas, jog ateityje bus priimtas sprendimas apskritai žvejams jokių lėšų neskirti, o jas tiesiog investuoti į konkrečius objektus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą