Švedai "pamišę" dėl aplinkosaugos

Užjūryje

Stokholmo uosto administracijos atstovė, pagrindinė konsultantė ekologijos klausimais Gun Rudeberg sako, jog šiame mieste net nėra gamtosaugos politikos, nes tai visiems savaime suprantamas ir būtinas dalykas.

Pasak G. Rudeberg, aplinkosauginiai klausimai yra privalomi tiek Stokholmo miestui, tiek uostui.

Suprantama, veiksmingiausias dalykas to siekiant yra ne gražūs žodžiai, jog būtina saugoti aplinką, bet mažesni uosto mokesčiai laivams.

Mažesnio sieringumo kuras

Dar 1980 metais priimtas savanoriškas sprendimas bendromis Stokholmo uosto administracijos ir laivybos kompanijų pastangomis mažinti laivų taršą ir tuo prisidėti prie aplinkosaugos gerinimo. Iš pradžių sieros kiekis laivų kure buvo sumažintas iki 1 proc., o vėliau - iki 0,5 proc.

Stokholme laivai skatinami naudoti mažesnio sieringumo kurą. Tiems, kurie naudoja ekologišką kurą, yra taikomas mažesnis uosto mokestis. Nuo 1998 m. yra naudojama lanksti uosto mokesčių politika. Atlikti tyrimai parodė, jog po to, kai buvo pradėti skatinti laivai naudoti švaresnį kurą, užterštumas Stokholmo uoste sumažėjo.

Šio uosto administracija ragina ir kitus uostus pasekti Stokholmo pavyzdžiu.

AB DFDS LISCO, kurios keltai "LISCO Patria" ir "Kaunas" švartuojami Švedijos Karlshamno uoste, Keleivių marketingo ir pardavimų grupės vadovo Arvydo Skuodo teigimu, kompanija jau nuo pernai liepos mėnesio pradėjo naudoti mažesnio sieringumo kurą.

Elektra - iš kranto

Daugelis laivų stovėdami prie krantinės patys gaminasi elektros energiją, nors gaudami elektros energiją iš kranto jie mažiau terštų aplinką. Tačiau laivai turi skirtingas elektros prijungimo sistemas, tad visus juos prijungti prie energijos šaltinio krante gana sunku, tam reikia didžiulių lėšų. Pavyzdžiui, norint prisiderinti prie kompanijos "Tallink" laivų "Romantika" ir "Viktoria", Stokholmo uostui reikėtų apie 3 mln. Švedijos kronų. Tačiau pageidaujant laivų savininkams tai įmanoma padaryti.

Kompanijos "Viking Line" ir centriniame Stokholmo uosto terminale stovinčių laivų negirdėti, jie neužuodžiami, nes jiems energija paduodama iš kranto.

Žinoma, tiems laivams, kurie stovi prie krantinės neilgai, teikti energiją iš kranto neapsimoka. Tačiau ilgiau stovintiems laivams, švedų manymu, tai būtina daryti. Pasak G. Rudeberg, kruizinių laivų atžvilgiu tai labai sunku padaryti, nes jų poreikiai didelį.

Švedai siekia, kad užteršimo iš laivų mažinimas gaunant energiją iš kranto taptų europiniu standartu. Jau galvojama apie tai, kad statant naujus laivus juose reikia įrengti specialius blokus, idant jie lengvai galėtų būti prijungti prie elektros energijos šaltinio krante.

Atliekų rūšiavimas

Lietuvio akimis žiūrint, švedai yra pamišę dėl atliekų rūšiavimo. Netgi viešbučiuose yra šiukšliadėžės, turinčios tris skyrius, atskirą popieriui, buteliams, graužtukams ir t. t.

Uoste reikalaujama, kad laivai taip pat rūšiuotų atliekas, t. y. virtuvines atliekas, fekalinius vandenis ir t. t. Nors jūrinės konvencijos leidžia išvalytą vandenį pilti į jūrą už 12 jūrmylių zonos, tačiau švedai nenori to daryti. Jie krante stato talpyklas užterštam vandeniui, buitinėms atliekoms surinkti ir ragina visus uostus taip daryti.

Laivams, kurie rūšiuoja atliekas, taip pat nustatytas mažesnis uosto mokestis. Sunkiausia atliekas rūšiuoti, žinoma, kruiziniams laivams. Stokholme laivų atliekas rūšiuoti pradėta nuo 2000 m. Laivų agentai išaiškina visą politiką, su linijiniais laivais sudaromos sutartys. Beje, be mažesnių mokesčių, tokiems laivams yra numatyti prizai bei diplomai.

Švedijos Karlskronos uoste taip pat skatinami ekologiški keltai, jie elektros energiją irgi ima iš kranto.

Vidmantas MAŽIOKAS