Tanklaivis "Globe Asimi" - juodoji Klaipėdos dėmė

Laivą "Globe Asimi" išvesti iš Klaipėdos uosto turėjo tuomet locmanu dirbęs Ričardas Lučka, bet jam reikėjo vykti į dukterėčios vestuves, tad pasikeitė su locmanu Alfonsu Andriušiu.

"Kitą rytą einu į darbą, į tą senąjį uosto kapitono tarnybos pastatą, kuris ir dabar tebėra "Klasco" nuomojamoje teritorijoje. Dar tamsu, užuodžiu kažkokią smarvę, kojos limpa... Klausiu, kas darosi. Kolega locmanas sako: "Tu ką, nieko nematai - visas miestas mazutu pasmirdęs." Tik tada sužinojau, kas atsitiko. Tai skaudžiausia avarija Klaipėdos uoste. Vėliau irgi pasitaikė viena kita avarija, bet jas padarė mažesni laivai ir jos neturėjo tokių pasekmių", - pasakojo R. Lučka.

Primindavo iki 2006-ųjų

Prie Klaipėdos uosto vartų ilgą laiką akis badė trijų nuskendusių laivų liekanos. Ant vieno jų - 1954 m. prie pietinio molo nuskendusio garinio prekybos laivo "Hubert Schroder" - 2002 m. gruodį užplaukė tanklaivis "Princess Pia", bet jo korpusas nebuvo pažeistas.

Geriausiai matėsi 1998 m. nuskendusio Vokietijos prekybos laivo "Rudolf Breitscheid" liekanos, o šalia styrojo ir tanklaivio "Globe Asimi" likučiai. Tiesa, avarijas primenančios laivų liekanos 2006-aisiais buvo likviduotos. Šiems darbams išleistas ne vienas milijonas litų.

"Globe Asimi", pasak 2006-aisiais dirbusių UAB "Garant" narų, jau bebuvo likusi tik pusė, mat šis tanklaivis viliojo prekiautojus metalu. Pastarieji buvo pasikinkę net plaukiojantį kraną, tačiau vienąsyk dėl klaidingo manevro su juo užgriuvo ant tanklaivio liekanų ir nuskendo.

Dabar tanklaiviai turi dvigubus dugnus

Tanklaivis "Globe Asimi" į Klaipėdą atplaukė pasiimti mazuto krovinio 1981 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienį. 19.30 val. buvo prišvartuotas prie naftos bazės krantinės. Laivas priklausė Anglijos kompanijai, o plaukiojo su Gibraltaro vėliava.

Tanklaivis turėjo 21 mazuto talpyklą po 1000 kub. m. Jis teturėjo vieną dugną, tad pramušus mazutas iš karto liejosi į aplinką. R. Lučka sako, kad šiais laikais tokiais laivais apskritai neleidžiama gabenti nei mazuto, nei kitokių naftos produktų. Dabartiniai tanklaiviai turi dvigubus dugnus.

Vėjas tą lemtingąją 1981-ųjų lapkričio 21-ąją nebuvo uraganinis gūsiais - iki 27 m /s. Tačiau tais laikais uosto vartai buvo atviri, tad net esant vėjo greičiui 20 m/s visi didesni laivai būdavo išvedami štormuoti į atvirą jūrą.

Kadangi 1981 m. lapkričio 21 d. naktį buvo prognozuojama audra, šalia uosto vartų prišvartuotam tanklaiviui "Globe Asimi" prie krantinės likti nebuvo galima, nes ilgoji banga įeidavo per vartus ir laivai tiesiog negalėdavo išstovėti - trūkdavo lynai.

Lapkričio 21 d. 2.30 val. krovos darbai tanklaivyje sustabdyti dėl blogo oro. 3.30 val. locmanas A. Andriušis atvyko į laivą, kurį reikėjo skubiai išvesti iš uosto, tačiau jame nebuvo kapitono. 3.45 val. buvo pritvirtinti papildomi švartavimo lynai, atvyko vilkikai. Kai iš miesto grįžo kapitonas, lynai jau buvo nutraukyti, jis į laivą šoko kaip akrobatas. Locmanui neprisistatė, pats puolė tampyti lynus. Jie susitiko tik 7 val.

10 val. laivas negalėjo išplaukti, nes buvo laukiama vyr. mechaniko ir 2-ojo mechaniko. Tačiau kai buvo nutraukti visi lynai, o prognozės nieko gero nežadėjo, kapitonas priėmė sprendimą plaukti, nors mašinų skyriuje buvo tik 3-iasis mechanikas.

12 val. laivas savo eiga judėjo pirmyn. Vėjas buvo labai stiprus, bangų aukštis 5-6 m, tad sunku buvo jį išlaikyti ir 12.30 val. jis užplaukė ant laivybos kanalo krašto, 13 val. perduotas SOS signalas - bangos laivą daužė į akmenis. Vėliau jis nugrimzdo ir pasviro 10 laipsnių kampu. Pradėjo lietis mazutas ir 14.45 val. visas žiemos uostas jau buvo padengtas storu mazuto sluoksniu.

SAUGO. Ričardas Lučka, ilgą laiką dirbęs Klaipėdos uosto kapitono padėjėju, iki šiol išsaugojo kai kuriuos su šia avarija susijusius dokumentus - apklausos protokolus, įgulos narių pasiaiškinimus anglų kalba ir kt. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Kaltas kapitonas

Pasak R. Lučkos, kaltas buvo tanklaivio kapitonas, kuris žinodamas, kad artėja audra, nereagavo į agento įspėjimus, įgulos narius išleido į miestą ir pats išėjo. Per apklausą kapitonas Spiridonas Trojanos teigė nežinojęs prognozės. Beje, į Klaipėdos uostą jis buvo atplaukęs pirmą kartą.

Vyresnio amžiaus klaipėdiečiai prisimena pasakojimus, kad tą tanklaivį pražudė vadinamosios 16-osios divizijos, t. y. Interklubo merginos. Kai kuriuos įgulos narius jos parsivedė namo, jie pas jas per ilgai užsibuvo ir į laivą, kuris dėl audros turėjo išplaukti iš uosto vakare, grįžo tik paryčiais. Kadangi jame nebuvo nei kapitono, nei vyr. mechaniko, nei antrojo mechaniko, vyriausiasis šturmanas atsisakė išplaukti. Kai kapitonas priėmė sprendimą plaukti, jau buvo per vėlu.

"Laivas įplaukė į vartus, ir jam neužteko greičio. Viena banga davė į nosį, kita, ir jis pradėjo dreifuoti. Srovė buvo stipri, vėjo greitis - 25 m/s, tad tanklaivis buvo išneštas iš laivybos kanalo ir atsitrenkė į šiaurinio farvaterio kraštą, lūžo per pusę, bet iki galo nenuskendo, visiškai apsemtas nebuvo. Jeigu būtų buvęs vyr. mechanikas, jis būtų davęs avarinį greitį ir laivas būtų išsikapstęs", - pasakojo R. Lučka.

Tuo metu, kai "Globe Asimi" bandė išplaukti, į uostą įplaukė du žvejybos laivai. Buvo aiškintasi, ar jie trukdė tanklaiviui. Tų laivų kapitonų pasiaiškinimuose sakoma, kad jie visiškai netrukdė, plaukė per 40-50 metrų nuo pietinio bangolaužio. Nors laivyba buvo uždrausta, šiems mažiems laivams, kuriuos Baltijos jūroje pričiupo audra, buvo leista įplaukti.

Locmanas A. Andriušis savo raportuose pažymėjo, kad vairininkas vietoj kairės, pasuko dešinėn. Jo teigimu, po avarijos kapitonas pradingo ir visai nesirūpino laivo gelbėjimu.

Laimei, visi įgulos nariai buvo išgelbėti.

Avarijas primenančios laivų liekanos 2006-aisiais buvo likviduotos. Šiems darbams išleistas ne vienas milijonas litų. Redakcijos archyvo nuotr.

Valymo darbai

Mazuto sluoksnis nusidriekė iki pat žiemos uosto. Pūtė stiprus vėjas, bangos taškė mazutą ant krantinių. Jis nušliaužė iki pat Danės upės. Vaizdas visame mieste buvo nekoks - net autobusų grindys buvo mazutuotos.

Buvo stengiamasi visą mazutą nukreipti į žiemos uostą ir ten jis buvo semiamas. Iš Lietuvos į Klaipėdą suvažiavo visos mašinos, vežančios srutas. Mazutas nuo vandens paviršiaus buvo semiamas kaušais ir pilamas į jas. Kitos mašinos pačios siurbė mazutą nuo paviršiaus.

Laivyba uoste po avarijos buvo sustabdyta. Žiemos uosto kampuose plūduriavo net 20-30 cm storio mazuto sluoksnis. Kai vėjas aprimo, srovė pasikeitė, visą tą mazutą pradėjo nešti į jūrą, o paskui į pliažus. Buvo užteršta visa pakrantė nuo Klaipėdos iki Palangos.

Mazutas pakrantėje buvo kasamas su smėliu ir išvežamas ten, kur dabar yra sodininkų bendrijos "Pakrantė" sodai. Toje vietoje jau anksčiau buvo pripilta Celiuliozės popieriaus kombinato, "Sirijaus" šiukšlių, tad buvo pilamas ir mazutas su smėliu. Vėliau ta teritorija buvo atiduota žmonėms kolektyviniams sodams. Jie prisivežė juodžemio, augino daržoves ir jas valgė. Kai ten buvo pradėti statyti namai, kasdami giliau žmonės rasdavo įvairiausių dalykų.

Uosto kapitonas neteko pareigų

Tuometinis Klaipėdos uosto kapitonas Sergejus Andrejevas tik rinko dokumentus ir viską nusiuntė į Maskvą. "Globe Asimi" avarijos tyrimą atliko iš jos atvykusi komisija. Saugaus plaukiojimo inspekcijos prie Maskvos jūrų laivyno atstovai pareikalavo išrašų iš locmanų žurnalo norėdami įsitikinti, ar A. Andriušis turėjo patirties vesti tokius laivus. Jis nebuvo kaltas, patirties turėjo, nes locmanu dirbo nuo 1961 metų.

Po tos avarijos Klaipėdos uosto kapitonas S. Andrejevas buvo tyliai nušalintas nuo pareigų, bet jokių nuobaudų negavo.

Tanklaivis "Globe Asimi" buvo apdraustas. Pasak pokalbininko, Klaipėda gavo kažkiek pinigų dėl patirtų nuotolių. Kiek, nežino, tačiau tikrai ne tiek, kiek buvo planuota. Tikėtasi, kad bus kompensuota ir už suteptus rūbus, avalynę, krantinių plovimą ir t. t.

Svarbus komponentas - drausmė

"Manau, verta priminti šią skaudžią pamoką ir dabar. Ir šiandien dirbama sudėtingomis sąlygomis - siaučiant stipriam vėjui plaukia keltai, vedami didžiuliai apie 300 m ilgio laivai. Neretai Rimvydas Eitutis, Laivų eismo tarnybos viršininkas ir vyriausiasis locmanas, pats imasi atsakomybės sunkiausiais atvejais ir veda didžiuosius laivus. Anais laikais taip nebūdavo. Mūsų viršininkas pats eidavo vesti laivų tik tada, kai būdavo geras oras", - prisiminė R. Lučka.

Jo manymu, didele dalimi tanklaivio "Globe Asimi" avarija Klaipėdos uoste įvyko todėl, kad tanklaivyje, kurio įgulą sudarė 29 nariai, nebuvo drausmės.

"Esu dirbęs pas kubiečius. Kai artėdavo tropiniai ciklonai, jeigu būdavome jūroje, bėgdavome slėptis už kito Kubos kranto, o jeigu uoste, kubiečiai atsiųsdavo autobusą, visus mus surinkdavo ir atveždavo į laivus. Per audras laivai negali būti palikti be žmonių. O "Globe Asimi" kapitonas išleido žmones į miestą", - kalbėjo pašnekovas.

Paprastai nelaimės nutinka tada, kai žmonės atsipalaiduoja ir nesilaiko elementarių taisyklių. "Mes, locmanai, kai budėdavome, eidavome tikrinti, kaip stovi laivai uoste, ypač artėjant audrai. Prisimenu, buvo Kalėdų naktis ir siautė audra. Einu tikrindamas ir matau - vieno laivo lynai nutrūkinėję, jis slankioja. Šiaip taip įlipu į jį - o kajutkompanijoje balius, visi girti. Sunkiai, bet susikalbėjau su kapitonu, kad reikia pakeisti nutrūkusius švartavimo lynus. Visko pasitaikydavo. Toks įvykis kaip "Globe Asimi"avarija gali pasikartoti, jeigu laive nebus drausmės", - mano R. Lučka.

Vienas Olandijos profesorius, paprašytas pakomentuoti "Globe Asimi" avariją, sužinojęs, kiek laiko buvo eksploatuojama naftos bazė, pasakė: "30 metų, ir tik vienas toks atsitikimas! Tai jūs labai gerai dirbate."

Naftos išpylimų pasitaiko iki šiol

Romualdas ADOMAVIČIUS, Lietuvos jūrų muziejaus istorikas

Ekologinė "Globe Asimi" katastrofa gretinama su kitomis tanklaivių avarijomis: "Atlantic Empress" (Karibų jūra, 1979 m.), "Castillo de Bellver" (Atlanto vandenynas prie PAR, 1983 m.), "Amoco Cadiz" (Lamanšo sąsiauris prie Prancūzijos, 1978 m.). Gausių naftos išsiliejimų pasitaiko iki šiol, nors statant tanklaivius ir taikomos papildomos saugumo priemonės (pvz., dvigubi korpusai). Tokie įvykiai iššaukia diskusijas, kas atsakingas už žalą gamtai. Neseniai Ispanijos teismas priteisė draudimo kompanijai sumokėti įspūdingo dydžio 1 mlrd. dolerių baudą už tai, kad jos apdraustas laivas "Prestige" 2002 m. prie Ispanijos šiaurės vakarų pakrantės audros metu prakiurus tankui lūžo pusiau ir išpylė 63 000 tonų naftos, kuri faktiškai sunaikino vienas gausiausių šalyje gaudomų žuvų buveines.