Tarptautinė jūrų perkėla virsta generalinių krovinių terminalu

Bendrovėse

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) filialo "Eurogate Klaipėda" padalinys Tarptautinė jūrų perkėla (TJP) šiemet dirbo pelningai.

Čia daugėja krovinių ir keleivių. Pasak "Eurogate Klaipėda" direktoriaus Vaclovo Grigalausko, džiugu, kad TJP virsta generalinių krovinių terminalu.

Daugiausia dėmesio popieriui

TJP kraunami gana įvairūs kroviniai - statybinės medžiagos, metalas, iš Švedijos gabenamas granitas ir kt. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama popieriaus krovai, kuri TJP pradėta prieš dvejus metus. Iš Švedijos laivais atplukdomi treileriai su popieriumi. Jis sandėliuojamas TJP, o vėliau išsiunčiamas į Vidurinę Aziją.

Šiandien popieriui laikyti yra skirti du sandėliai, kurių bendras plotas 2400 kv. m. Yra pastatyta speciali stoginė, kad popierius galėtų būti kraunamas bet kokiomis oro sąlygomis. Tačiau turimi du sandėliai jau netenkina perkėlos poreikių, todėl projektuojamas dar vienas apie 5 tūkst. kv. m ploto sandėlis popieriui laikyti. V. Grigalausko teigimu, kai bus pastatytas trečias sandėlis, popieriaus krova gali išaugti iki 250 tūkst. tonų per metus.

Gerinamos keleivių sąlygos

Prieš kelerius metus keleivių perkėloje per metus būdavo aptarnaujama vos 70 tūkst., o šiemet jų bus aptarnauta daugiau kaip 150 tūkst. Didėjant keleivių srautams KLASCO vadovybė ieško būdų jų aptarnavimo sąlygoms gerinti.

Netrukus perkėloje keleiviai turės dvi laukimo sales. Nauja keleiviams skirta salė bus įrengta pirmame pastato, kuriame yra įsikūrę pirmas praleidimo kontrolės postas ir muitinė, aukšte. Čia bus įrengtas ir baras, ir kasos, ir viskas, kas būtina keleiviams. Tikimasi, kad nauja keleivių salė duris atvers jau kitų metų pirmą ketvirtį.

Ši salė bus skirta keleiviams, vykstantiems iš Lietuvos. Jiems bus sudarytos labai geros sąlygos, atsižvelgiant į tai, kad jie turi laukti laivo. O senoji salė, pastatyta iš surenkamų konstrukcijų, bus skirta keleiviams, atvykstantiems į Lietuvą. Jiems nieko laukti nereikia, tik patikrinami jų pasai ir jie išvažiuoja iš perkėlos.

Nėra būtinybės atskirti srautus

V. Grigalausko teigimu, keleivių, atvykstančių iš trečių šalių į perkėlą, per metus kol kas pasitaiko tik keli. Jiems pasieniečiai skiria itin didelį dėmesį. Kol kas nėra būtinybės atskirti iš Europos Sąjungos (ES) ir iš kitų šalių atvykstančių keleivių srautus.

Neatmetama galimybė, kad Klaipėda gali būti sujungta keltų laivybos linija su sparčiai plėtojamu Rusijos šiaurės uostu Ustluga, esančiu netoli Sankt Peterburgo. Tada perkėlai iškiltų problema, nes kursuotų keltas iš trečiosios šalies, t. y. iš Rusijos. Tada tektų atskirti keleivių srautus, nes keleiviams iš kitų šalių reikalinga išsami pasienio ir muitinės pareigūnų kontrolė.

Linijų perspektyvos

V. Grigalausko manymu, Lenkija galbūt ir susitvarkys savo kelius, tačiau ES darant spaudimą ir didinant įvairius mokesčius bus daugiau naudojamasi jūrų transportu. ES siekia, kad kuo daugiau krovinių būtų gabenama jūra ir geležinkeliu. Vadinasi, turėtų didėti ir keltų keleivių, vykstančių su lengvaisiais automobiliais, srautas. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta Klaipėdoje, AB "Transfosa" nuomojamoje teritorijoje, statyti modernų keleivinių ir ro-ro laivų terminalą.

"Eurogate Klaipėda" direktoriaus manymu, šis terminalas suklestėtų, jeigu pradėtų į Klaipėdą plaukti tokie greitaeigiai jūriniai laivai su povandeniniais sparnais, kurie plaukioja tarp Danijos ir Norvegijos. Jie 140-160 km nuotolį įveikia per 3-4 valandas. Jeigu iš Stokholmo į Klaipėdą būtų galima atplaukti per 6 valandas, tai naujame terminale atsirastų nemaži keleivių srautai.

Pasak V. Grigalausko, Suomijos kompanijos jau domėjosi galimybe atidaryti laivybos linijas, pavyzdžiui, iš Helsinkio, Turku, Kotkos į Klaipėdą. Dalykas tas, kad šiuo metu Helsinkio ir Talino linija yra labai apkrauta. Beje, krovinių gabenimo keltu kaina, t. y. jūros frachtas, tiek iš Helsinkio į Taliną, kur atstumas daugiau kaip 60 km, tiek iš Klaipėdos iki Zasnico Vokietijoje, kur atstumas apie 500 km, yra ta pati. Taigi ir į Klaipėdą galėtų plaukti iš Suomijos ro-ro laivai, gabenantys autotechniką ir keleivius.

Beje, dar neatsisakyta galimybės sujungti Klaipėdą laivybos linija su Lenkijos pasienio uostu Ščecinu.

Pertvarkomi keliai

2005 metais bus pradėtas įgyvendinti TJP pertvarkos projektas. Bus platinami tiek eksporto, tiek importo krypčių privažiuojamieji keliai. Į TJP ves keturių juostų keliai, prie jų bus pastatyti kontrolės postų nameliai, tad nebebus eilių prie vartų. Dabartiniai vartai bus paplatinti, atsiras dar viena eismo juosta, kad transporto priemonės kuo greičiau galėtų įvažiuoti į TJP. Jau dabar mašinos skirstomos pagal tipus ir išvažiuoja iš perkėlos dviem juostomis. O kitais metais bus keturios juostos, skirtos transportui išvažiuoti.

Galimybės neišnaudojamos

V. Grigalausko teigimu, TJP galimybės išnaudojamos tik 45 proc. Daugiausia čia laivų atplaukia trečiadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais, o, pavyzdžiui, pirmadieniais - tik du. Per parą TJP prie keturių krantinių gali aptarnauti 8 keltus. Taigi ji turi dar didžiulį rezervą ir krovą galėtų didinti apie 60 proc.

TJP per metus gali perkrauti 150 tūkst. geležinkelio vagonų, o šiemet bus perkrauta tik 8 tūkst. vagonų. Praktiškai per perkėlą geležinkelio cisternomis gabenamos cheminės medžiagos, parafinas ar naftos produktai. Taip yra todėl, kad buvusios sovietinės cisternos iš Zasnico uosto Vokietijoje gali būti nugabentos iki Hamburgo neperkrautos, tik pakeičiant ratus.

V. Grigalausko teigimu, per ateinančias šventes TJP perkėla dirbs, tik vieną parą, per pačius Naujuosius metus, laivai neplauks.

Pramoginė krantinė

TJP nuomoja ir 145 krantinę, vadinamą pramogine. Nors gylis čia 8 m, tačiau gamybinei veiklai ji yra visiškai nepritaikyta. Buvo galvojama, kad ši krantinė galėtų būti naudojama stovėti jachtoms ar žvejų laivams, tačiau jie trukdytų pagrindinei TJP veiklai. Todėl 145 krantinė palikta kaip pramoginė.

Prie jos dabar švartuojamas laivas "Sleza". Jis priklauso KLASCO antrinei kompanijai Lenkijos ir Lietuvos bendrai įmonei "Ship Service". Šis tanklaivis registruotas Lietuvoje, plaukioja su jos vėliava ir aprūpina laivus kuru.

Valentinas UBAS