Teko skirstyti net brėtlingių kvotas

Žvejyba

UAB "Sedija", prašiusiai šiems metams 11 tūkst. t. brėtlingių žvejybos kvotos, leista sugauti tik 256,2 t. Bendrovės direktorius Igoris Sosnovskis sako, jog praktiškai nuo vasario 1 d. įmonė turėtų nutraukti savo egzistavimą.

Praėjusią savaitę "Sedija" kreipėsi į žemės ūkio ministrę Kazimirą Prunskienę, Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktorių Aidą Adomaitį, informuodama, jog bendrovė atsidūrė beviltiškoje situacijoje. UAB "Liekų ragas", kuriai nekliuvo nė kilogramo žuvies, šiomis dienomis ruošiasi pateikti prašymą Administraciniam teismui dėl kvotų skirstymo protokolo panaikinimo.

Slapta pakeistos taisyklės?

Kai kurių žvejybos įmonių vadovai mano, kad šiemet sausio 24 d. slaptai buvę pakeistos kvotų skirstymo taisyklės. Be to, komisijos nariai, būdami vienų draugais, kitų - žentais, esą nėra objektyvūs. AB "Senoji Baltija" direktorius Mindaugas Rimeikis sakė nesupratęs, pagal kurias taisykles ar pernai metų, ar šių metų buvo skirstytos brėtlingių kvotos.

A. Adomaitis "Vakarų ekspresui" teigė, kad esminiai limitų skirstymo nuostatų principai šiemet nebuvo pakeisti. Nauja esą tik tiek, kad atskirta žvejyba Baltijos jūroje, Atlanto vandenyne ir vidaus vandenyse. Vietoj vienos komisijos ir vienų taisyklių, dabar yra trys komisijos ir trejos taisyklės. Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktorius ir Žvejybos Baltijos jūroje ir priekrantėje komisijos pirmininkas Vaclovas Petkus teigia, jog iš esmės taisyklės nepasikeitė. Pasak jo, kadangi kvotos yra valstybės turtas, jas turi skirstyti valstybinių institucijų atstovai. Tačiau skirstydami kvotas komisijos nariai tarėsi su visų trijų asociacijų, kurių įmonių laivai žvejoja Baltijos jūroje, pirmininkais.

Užsiprašė per daug

Tiek A. Adomaitis, tiek V. Petkus teigia, kad šiemet brėtlingių ir strimelių kvotos skirstytos vadovaujantis tomis pačiomis senomis taisyklėmis - jeigu žuvų kvota neišnaudojama, jų žvejyba nelimituojama. Kadangi pernai gruodžio mėnesį gauta paraiškų iš žvejybos įmonių gaudyti brėtlingius 2 kartus daugiau negu skirta kvota, o strimelių - 2,5 karto daugiau, todėl vadovaujantis taisyklėmis jos ir buvo išdalintos.

A. Adomaičio teigimu, brėtlingių kvotos paskirstytos atsižvelgiant į sugavimų vidurkį per trejus pastaruosius metus, o strimelių, kurių Lietuvos žvejai visai mažai gaudydavo, kvotos išdalintos visoms prašiusioms įmonėms, žinoma, sumažinant prašomus kiekius.

Planavo uždirbti milijonus

2000 m. įregistruota UAB "Sedija" turi savo žvejybos laivą "Leo" ir iš AB "Senoji Baltija" dar nuomoja laivą LBB-1113. Joje dirba 15 žmonių. Kadangi brėtlingių žvejybos kvota Lietuvoje kelerius metus buvo neišnaudojama, bendrovė planavo užpildyti šią nišą ir užsidirbti pinigų.

Metus dirbo nuostolingai tikėdamasi iš UAB "Liekų ragas", kurios pagrindinė akcininkė yra, išsinuomoti laivą "Leona", skirtą brėtlingiams žvejoti, ir gauti 5,5 mln. Lt pajamų per metus. Kol šis laivas žvejotų brėtlingius, kiti minėti laivai būtų nežvejoję, idant laivų pajėgumas Baltijos jūroje nebūtų viršytas.

Tačiau dabar sugavus jai leistiną kiekį brėtlingių "Sedija" uždirbs tik tiek, kad neužteks nė atlyginimams darbuotojams sumokėti.

Liko be nieko

Kadangi menkių kvota taip pat nebuvo skirta, "Sedijos" laivas negalėjo gaudyti ir plekšnių, nes į tralą patektų ir menkių. Jas reikėtų mesti už borto, nes jeigu inspektoriai rastų menkių laive, jo savininkas būtų baudžiamas pinigine bauda. Laivas LBB-1113 jau du kartus neplaukė žvejoti į jūrą, laukė, kol bus gauta nors kokių nors žuvų žvejybos kvota. AB "Senoji Baltija" perleido "Sedijai" 5 tonas menkės, tad laivas šiemet sugavo 1 toną menkės ir 0,5 t plekšnės.

I. Sosnovskis yra pasipiktinęs tuo, jog valdininkai skirsto kvotas taip, kad žvejybos įmonė negali išgyventi.

V. Petkus teigia, jog "Sedija" per trejus metus yra sužvejojusi 376 t brėtlingių, t. y. 1,4 proc. kvotos, todėl jai skirta tik 256 t brėtlingių leidžianti pagauti kvota.

Ar naudingi manai?

5 tūkst. t brėtlingių kvota yra palikta kaip rezervas Lietuvos žuvininkystės produkcijos gamintojų asociacijos prašymu keistis ja su Vokietijos žvejų gamintojų asociacija. Vokiečiai perleistų 100 tonų rytinės Baltijos jūros dalies menkių ir 1200 t vakarinės strimelės. Strimeles 16 Lietuvos laivų galėtų gaudyti Vokietijos vandenyse, 3-12 jūrmylių zonoje, netoli Riugeno salos.

Ne visi žvejai verslininkai mano, kad tokie mainai naudingi finansiu atžvilgiu. "Sedijos" ir "Liekų rago" atstovams nesuprantama departamento pozicija, kodėl tas rezervas neatiduodamas išgaudyti Lietuvos laivams. "Senosios Baltijos" direktorius sunerimęs, kad iki šiol nežinomos žvejybos Vokietijos vandenyse sąlygos.

A. Adomaitis teigia, jog posėdžiaujant kvotų skirstymo komisijai tokiems mainams pritarė visų trijų asociacijų pirmininkai. V. Petkus nelinkęs abejoti finansiniu naudingumu, turint omenyje, kad 1 kg menkės kainuoja 5,5 Lt, o už kilogramą strimelės žadama mokėti 1,5 Lt. Vokiečiai žada aprūpinti Lietuvos žvejus leidimais žvejoti, ledu, supirkti iš jų strimeles.

Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktorius sakė, jog pats tuos vokiečius matęs ir su jais kalbėjęs. Beje, šį sekmadienį Lietuvos žvejų delegacija turi vykti į Vokietiją ir viską išsiaiškinti vietoje. Anot V. Petkaus, negi būtų elgiamasi teisingiau atiduodant tuos 5 tūkst. t brėtlingių sužvejoti vienam laivui, turint omenyje, kad tos tonos atitektų 16 laivų, nepriklausančių tik vienai asociacijai.

Departamento vadovas prisipažįsta, kad taip elgiamasi ne iš gero gyvenimo. Menkių žvejybos kvotos nuolatos mažėja, jų žvejybos laikotarpis vis trumpinamas. Dabar per metus menkes žvejoti leidžiama 219 dienų, tačiau tas laikotarpis kasmet mažinamas 10 procentų. Reikia ieškoti būdų, kaip palengvinti Lietuvos žvejų dalią.

Atsisako bendrauti su departamentu

UAB "Liekų ragas" direktorius Jurijus Daniliukas sako, kad bendrovė apskritai atsisako bendrauti su Žuvininkystės departamentu prie Žemės ūkio ministerijos, nes negauna iš jo jokių atsakymų ir reikalaujamų dokumentų.

J. Daniliuko teigimu, bendrovė nuo šiol bendraus tik su žemės ūkio ministre, ketina kreiptis į konkurencijos tarnybą ir į Europos Sąjungos Žuvininkystės direktoratą.

Pasak jo, paties departamento direktoriaus Aido Adomaičio patvirtintame 32 žvejybos įmonių sąraše yra ir "Liekų ragas", kuriam leidžiama gaudyti visų rūšių žuvis, išskyrus menkes. Tačiau bendrovei, prašiusiai 10 tūkst. t brėtlingių, šiemet neskirta nė kilogramo. A. Adomaičio teigimu, įmonės įtraukimas į šį sąrašą suteikia jai teisę pretenduoti į kvotas, bet ne jas gauti.

Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktoriaus Vaclovo Petkaus teigimu, kadangi ši bendrovė 2004-2006 metais žvejybos veiklos nevykdė, nepaisant to, kad ji nuomoja laivą "Leona", pritaikytą brėtlingiams gaudyti, kvota jai nepriklauso.

Pasak V. Petkaus, šį įmonė per visą savo egzistavimo laikotarpį nuo 2001 metų nėra sugavusi nė 1 kg žuvies, netgi nebuvo pateikusi prašymo. Be to, ji savo laivo "Audru" pajėgumą perdavė UAB "Sedija". Taigi ji tapo nauju naudotoju ir neturi pagrindo pretenduoti į kvotas. Pagal nuo 2005 metų galiojančias taisykles, naujokas į žvejybos verslą Baltijos jūroje turi teisę ateiti tik tada, jeigu iš jo pasitraukia senasis naudotojas ir jeigu tam pritaria pusė tame telkinyje žvejojančių įmonių.

Dalia BIKAUSKAITĖ