Tikisi sutvarkyti laivybą Baltijos jūroje

Svetur

Suomija pasinaudos artėjančiu pirmininkavimu Europos Sąjungai (ES), kad atkreiptų Rusijos dėmesį į taršą Baltijos jūroje, kurioje dėl augančio naftos eksporto ir aktyvėjančios ekonominės veiklos regione fiksuojamas precedento neturintis laivybos suaktyvėjimas.

Tikimasi, kad ši problema dominuos Europos aplinkos apsaugos ministrų susitikime Suomijos pietvakariuose esančiame Turku mieste. Susitikimas vyks liepos 15-16 dienomis.

Problema bus svarstoma ir ES - Rusijos nuolatinės partnerystės susitikime spalį, kuriame dalyvaus Suomijos ir Vokietijos aplinkos apsaugos ministrai, Europos aplinkos komisaras ir Rusijos gamtos išteklių ministras.

Teršalai kelia rimtą grėsmę Baltijos jūrai, vienai judriausių laivybos trasų pasaulyje. Bet kuriuo metu jos vandenimis kursuoja 2 tūkst. krovininių laivų, įskaitant 200 tanklaivių.

Jūrai didžiausią pavojų kelia chemikalų išsiliejimas, nes ji yra praktiškai uždara ir todėl prastai "ventiliuojama". Skandinavijoje Baltijos jūra vadinama Rytų ežeru.

Maždaug 50 susidūrimų ir užplaukimų ant seklumos užfiksuojama kasmet 370 tūkst. kvadratinių kilometrų jūroje. Daugelis jos salų ir siauros vagos labai sunkina navigaciją.

"Turint omeny šiais vandenimis besinaudojančių tanklaivių skaičių, stebina, kad dar nesusidūrėme su didžiuliu incidentu", - teigė "VTT Technical Research Centre of Finland" tyrėja ir viena Suomijos aplinkos ministerijos paskelbto tyrimo apie pavojingų medžiagų transportą Baltijos jūroje autorių Sara Haninen (Saara Haanninen).

Nuo 1989 iki 2003 metų užfiksuoti vos trys išsiliejimo incidentai. Pastarasis įvyko 2003 metais, kai Kinijos tanklaivis užplaukė ant seklumos ir į vandenį prie Bornholmo salos, esančios tarp Švedijos ir Danijos, išsiliejo 1,2 tūkst. tonų naftos.

Besitęsiantis spartus Lenkijos ir Baltijos šalių ekonomikos augimas bei naftos terminalų statybos Rusijoje leidžia spėti, kad laivų eismas Baltijos jūroje iki 2017 metų padvigubės.

2004 metais Baltijos šalių uostai pranešė perkrovę 9,1 mln. tonų cheminių medžiagų - 50 proc. daugiau nei 1987 metais. Šis rodiklis iki 2015 metų gali išaugti iki 15 mln. tonų, teigiama ataskaitoje.

Naftos gabenimas padidės daugiausia dėl Rusijos eksporto, nuo 40 mln. tonų 2000 metais iki 135 mln. 2005 metais. Ataskaitoje prognozuojama, kad naftos transportas Baltijos jūra gali viršyti 200 mln. tonų dar iki 2010 metų.

2004 metais su jūra besiribojančios šalys išsikovojo, kad ji Tarptautinės laivybos organizacijos būtų pripažinta kaip "specialaus jautrumo laivybos sritis".

Šis žymėjimas leidžia suvienodinti laivybos saugumo priemones bei laivų įgulų mokymą ir draudžia laivų eismą ypač jautriose vietovėse.

Tačiau prabėgus dvejiems metams dar nepatvirtintos jokios priemonės, teigė "Greenpeace" atstovė spaudai Sari Tolvanen (Sari Tolvanen).

"Vakarų ekspreso" ir Eltos inf.