Uoste
Koncerno "Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys neneigia, kad grupės valdoma AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) pirko AB "Transfosa" akcijas todėl, kad jos nuomojamoje teritorijoje ketinama pastatyti gerą keleivinių ro-ro laivų terminalą.
Jo manymu, verta statyti keleivinių laivų terminalą, netgi jeigu įdėtos investicijos sugrįžtų tik po 7-8 metų. Beje, pats B. Lubys pirmą kartą AB "Transfosa" ketino aplankyti tik lapkričio 18 d., kai ji jau buvo nupirkta. Pasak jo, tai nebuvo toks pirkinys kaip batai, kuriuos reikia matuotis, tai - perspektyvos klausimas.
Keleivių srautas didės
B. Lubio teigimu, Klaipėdos uostas neturi gero šiuolaikinio keleivių terminalo. Pirso, prie kurio švartuojami kruiziniai laivai, atplaukę su turistais, nepakanka. Keleivių, keliaujančių laivais su automobiliais, srautas Klaipėdoje yra labai mažas, palyginti su Rygos, Talino uostais. Naujas keleivinių laivų terminalas, prezidento manymu, galėtų lemti ne tiek Klaipėdos uosto, kiek miesto smulkiojo ir vidutiniojo verslo klestėjimą.
Į klausimą, ar "Achemos" grupės atstovai prognozuoja didelį keleivių su automobiliais ir transporto srautų didėjimą uoste, B. Lubys atsakė: "Tai prognozuoja gyvenimas. Keleivių, vykstančių į Vokietiją iš Švedijos, srautas viename terminale skaičiuojamas milijonais. Pas mus keleivių skaičius bus mažesnis. Bet, kadangi Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, esame įsitikinę, kad keleivių srautas didės".
Jis mano, kad naujame ro-ro terminale išliks jau egzistuojančios linijos. Sako kalbėjęs su kelių linijų operatorių atstovais, kurie visiškai pasirengę pradėti dirbti rimtame šiuolaikiniame ro-ro terminale. B. Lubio manymu, baltarusiams tai būtų geriausias terminalas atvažiuoti į Klaipėdą ir iš čia - į kitas valstybes. Manoma, kad atvyks keleiviai iš Danijos, Švedijos, Vokietijos. Pirmiausia čia būtų švartuojami laivai, atplukdę keleivius su lengvaisiais automobiliais, ir kiek liktų galimybių juo naudotųsi ir laivai, atplukdę sunkvežimius.
Savininkai du
"Achemos grupės" prezidentas sako, jog terminalo infrastruktūros dalį sutvarkyti tektų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, o ultrastruktūros dalį - t. y. patį terminalą, automobilių stovėjimo aikšteles įrengti reikėtų terminalo savininkams. Į keleivinį terminalą savininkui tektų investuoti ne mažiau kaip 50 mln. Lt.
B. Lubio teigimu, šiandien "Transfosos" savininkai yra du - 60 proc. bendrovės akcijų valdo KLASCO, o 40 proc. - jūrų krovos kompanija "Bega". Paklaustas, kiek sumokėta už "Transfosos" akcijas, B. Lubys atsakė: "Galutinė kaina, negalvojant apie ateitį, buvo per didelė. Nuo pradinės kainos ji gerokai skyrėsi".
Dokumentai tvarkomi ilgai
"Labai gaila, bet dokumentų parengimas Lietuvoje užtrunka kur kas ilgiau nei objektų statyba. Šiandien mes jau baigiame statyti skystų trąšų terminalą Liubeke, Vokietijoje, pradedame projektuoti terminalą Gente, Belgijoje. Liubeke dirbame kartu su vokiečiais, 50 proc. terminalo priklauso jiems, 50 proc. - mums. Čia pradėjome ir baigėme objektą per 6-7 mėnesius. Gente dirbame kartu su belgais: mūsų - 70 proc., belgų - 30 proc. Čia terminalas bus pastatytas per 12 mėnesių. Kitų metų pabaigoje mes jau tikimės turėti terminalą ir Belgijoje. O Lietuvoje, kur bus kraunamas toli gražu ne cheminis produktas, dokumentus rengti planuojame dvejus metus, nors galbūt pavyks tai padaryti greičiau, o pats terminalas būtų pastatytas per metus", - kalbėjo B. Lubys.
TJP - ne konkurentas
Paklaustas, ar naujasis ro-ro terminalas nebus konkurentas dabartiniam ro-ro terminalui, t. y. Tarptautinei jūrų perkėlai (TJP), B. Lubys atsakė: "Jis bus partneris, nes abiejų jų savininkai yra tie patys". Jo teigimu, norint sudaryti šiuolaikinį komfortą keleiviams TJP reikia daug ką nugriauti ir iš naujo statyti. Be to, konkuruojanti vieta yra ne TJP. Pasak B. Lubio, TJP niekur neišnyks, bet ji galbūt galėtų būti ro-ro terminalas, skirtas sunkvežimiams. Beje, krovinių srautas TJP didėja. Pasak B. Lubio, čia jau gali būti kraunamas toks krovinys, kaip popierius, tačiau reikia ten pastatyti sandėlius. Jo manymu, TJP virsta ne tik stividorine automobilių, bet ir stividorine kitų krovinių kompanija. Čia galėtų būti kraunami ir cheminiai kroviniai. Naujasis terminalas būtų paliktas maisto ar tokioms prekėms, kaip televizoriai, tačiau pirmiausia jis būtų skirtas keleiviams.
Svarbiausia ro-ro terminalas
B. Lubys sako, jog "Transfosa" bent artimiausius dvejus metus, kaip dirbo, taip ir dirbs, kol bus parengtas rimtas strateginis veiklos planas. O ar ateityje dabartinei jos veiklai bus vietos, ar ne, teigė, jog šiandien dar negalįs pasakyti. Pasak jo, svarbiausia čia yra ro-ro terminalas, o paskui visa kita.
Šiuo metu "Transfosa" turi 4 laivus, statinių, įrenginių, vagonų iškrovimo estakadą, rezervuarus, vandens valymo stotį. Pasak naujojo "Transfosos" direktoriaus Benedikto Petrausko, visų statinių būklė patenkinama. Jie pastatyti 1978 metais, nėra renovuoti, bet dar tinkami naudoti. Veikia ir valymo įrenginiai, ir visi siurbliai. Viskas sutvarkyta, turimi ekologiniai pasai, visi būtini leidimai veiklai. Rengiant detalųjį šios teritorijos planą, jame jau bus numatyta nauja veikla.
AB "Transfosa" teritorija yra apie 8 ha, bendrovėje dirba 43 žmonės. Iš jų 16 - valymo įrenginių stotyje, apie 20 žmonių - laivuose, 7 žmonės administruoja.
Be "sanitarinės" veiklos, šiukšlių ir nutekamųjų vandenų surinkimo, "Transfosa" krauna keletą specifinių krovinių, pavyzdžiui, melasą. Per mėnesį jos perkraunama 5-6 tūkst. tonų. Kadangi AB "Lifosa" prieš parduodama "Transfosą" pardavė kranus, šiuo metu bendrovė atlieka mažiau krovos darbų.
Valentinas UBAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą