Trys Lietuvos laivų savininkų norai

Pageidavimai

Lietuvos laivų savininkai norėtų atsivežti jūrininkų iš užsienio, mažesnių baudų ir geresnės jūrininkų rengimo kokybės.

Šie klausimai aptarti Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA) iniciatyva ne per seniausiai surengtame asociacijos ir Lietuvos saugios laivybos administracijos
(LSLA) atstovų susitikime.

Trukdo įstatymai

LSLA duomenimis, Lietuvos Respublikos jūrininkų registre yra registruota 18 tūkstančių jūrininkų, iš kurių aktyviai dirbančių yra apie 8 tūkst. Laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, dirba tik apie 2,5 tūkst. jūrininkų.

Lietuvos laivų savininkai tikina susiduriantys su jūrininkų trūkumu, tad norėtų jų atsivežti iš užsienio. Tai padaryti, pavyzdžiui, trukdo tai, kad užsieniečių įdarbinimas tarpininkaujant darbo biržai užtrunka tris mėnesius. Užsieniečių, kartu ir jūrininkų, įdarbinimą reglamentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymu patvirtintas tvarkos aprašas. Kitaip sakant, trukdo įstatymai, tad laivų savininkai pageidauja, kad jie būtų pakeisti.

LSLA pranešime spaudai teigiama, jog LSLA išdavė tiek jūrininkų diplomų pripažinimo patvirtinimų, kurie reikalingi užsienio šalių jūrininkams, siekiantiems dirbti laivuose su Lietuvos vėliava, kiek buvo prašyta.

Baudos per didelės

LLSA atstovų nuomone, šiuo metu galiojančios Lietuvoje baudos laivų savininkams ir kapitonams yra per didelės. LSLA duomenimis, kitų valstybių jūrinės administracijos taiko dar griežtesnes sankcijas laivybos kompanijoms ir laivų kapitonams, pažeidžiantiems tarptautinius saugios laivybos reikalavimus. LSLA, gavusi medžiagą iš užsienio valstybių apie pažeidimus, dėl kurių laivas buvo sulaikytas, kruopščiai išnagrinėja atvejį ir esant pagrindui taiko Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) numatytas baudas.

LSLA 2005, 2006 ir 2008 m. siūlė pataisas, leidžiančias nustatyti žemesnes sankcijos ribas. Šiuo metu yra ruošiama nauja ATPK redakcija, tad tikimasi, kad į LSLA siūlytas pataisas bus atsižvelgta. Laivų savininkai yra kviečiami dalyvauti svarstant naujo kodekso priėmimą ir teikti pasiūlymus atitinkamoms institucijoms.

ES teisės aktai reikalauja, kad valstybės narės taikytų baudų sistemas, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. LSLA duomenimis, pradėjus taikyti šias nuobaudas, laivų, sulaikomų užsienio šalių uostuose, sumažėjo.

Rengimo kokybė

Laivų savininkai tikina pastebėję, kad smunka jūrininkų rengimo kokybė. Tačiau su tuo LSLA direktorius Evaldas Zacharevičius nesutinka. Pasak jo, jūrininkų rengimo kokybė per pastaruosius metus ženkliai pagerėjo.

Kita situacija yra dėl jūrininkų praktikos atlikimo. Mat kai kurie praktikos vadovai atsainiai vertina praktikantų darbą, tad šie praktikos metu reikiamų žinių įgyja minimaliai. Jūrinė praktika yra neatsiejama jūrininkų rengimo dalis, todėl laivų savininkai turėtų daugiau dėmesio skirti praktikantų darbui laivuose.

Nori spręsti patys

Laivų savininkai norėtų patys spręsti, ar jūrininkas be aukštojo išsilavinimo yra tinkamas eiti kapitono be apribojimo ir vyr. mechaniko be apribojimo pareigas. Šiuo metu jie to padaryti negali, nes tokias pareigas eiti norintys jūrininkai privalo turėti aukštojo mokslo baigimo diplomą.

Pasak kai kurių laivų savininkų, geriausia praktika mechanikui turėtų būti remontuojamame laive. Tačiau pagal 1978 m. tarptautinę konvenciją dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, specialistai yra rengiami eigos budėjimui, todėl ir jūrinę praktiką būtina atlikti laivo eksploatacijos metu.

"Vakarų ekspreso" inf.