Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai vis dar rengiamą dokumentą vakar pristačiusi Savivaldybės administracijos Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja Viktorija Jakubauskytė-Andriulienė pabrėžė, kad tai - ne veiksmų planas, tačiau prioritetų turizmo srityje apsibrėžimas atsižvelgiant į miesto situaciją bei valstybės strategiją.
Skaičiuojama, kad Klaipėda po Vilniaus, Kauno ir Trakų yra 4 populiariausia kryptis turistams, tačiau situacija netrukus gali pasikeisti, kadangi pradėjus rastis skrydžiams iš Londono, Minsko ir Varšuvos greičiausiai padaugės trumpas, vadinamąsias "city break" tipo, atostogas besirenkančių keliautojų.
"Kol nebuvo skrydžių, nebuvome patraukliausias regionas trumpoms išvykoms. Atsiradus pigiems skrydžiams tikimės, kad ši sritis pagyvės", - sako V. Jakubauskytė-Andriulienė.
Remdamasi Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro duomenimis vedėja pastebėjo, kad atvykstančių turistų skaičius pastaraisiais metais sparčiai auga. Dažniausiai informacijos turizmo centre ieško vokiečiai, amerikiečiai, latviai ir lenkai. Kitais duomenimis, uostamiestį neretai aplanko švedai, olandai ar italai. Vidutiniškai uostamiestyje nakvojama 2 naktis, atvykstama kruiziniais laivais, sausumos keliais ir tik vienas dešimtadalis turistų atskrenda lėktuvais.
Nors Klaipėda gali pasigirti tokiomis "turistinėmis stiprybėmis" kaip Danės upė, Kuršių marios, pajūris, unikali architektūra, istorinis palikimas, dviračių takai ir gydomųjų išteklių potencialas, pasak vedėjos, dar reikėtų pasitempti kuriant turistinių maršrutų įvairovę bei bendrą komunikacijos kryptį.
"Buvo atlikta komentarų analizė tinklalapiuose "Booking.com" ir "Trip Advisor". Ten daug kas mini, kad Klaipėdos išskirtinumas yra ne tik materialūs dalykai, bet ir miestiečių svetingumas - daug kas pastebi nuoširdų aptarnavimų, žmonių šiltumą ir svetingumą", - sako vedėja.
Visgi turistai skundžiasi trumpu sezonu, prastais orais ir pilku dangumi.
"Tai yra viena silpnybių, kadangi klaipėdiečių neformuojame kaip miesto ambasadorių, ir kyla paradoksas - norime pritraukti turistus, bet žmonės juos išsiunčia kitur", - sakė V. Jakubauskytė-Andriulienė.
Be to, uostamiestyje esą neišnaudojamas muziejų potencialas - tik Jūrų muziejus gali pasigirti puse milijonų turistų apsilankymų per metus.
Remiantis strategija iki 2020 m. daug dėmesio žadama skirti Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos ir Norvegijos turistams. Taip pat siekiama pritraukti turistus iš kaimyninių šalių, o tolimoje perspektyvoje - net Izraelio ar JAV žmones.
"Net jiems galima surasti įdomių turistinių objektų. Pavyzdžiui, izraeliečiai domisi sveikatingumo paslaugomis. Taip pat miesto istorija turi nemažai sąsajų su žydais - tariamės su Šilutės miestu ir galbūt atsiras net naujas turistinis maršrutas", - atskleidžia vedėja.
Pažymima, kad dėmesį reikėtų skirti glaudesniam bendradarbiavimui su verslu bei kurti naujus turistinius objektus dėmesį skiriant tokioms sritims kaip sveikatingumo paslaugų plėtra, pavyzdžiui, baseino ir sveikatos centro užbaigimui. Klaipėda ne ką mažiau užsieniečių esą galėtų pritraukti pasirinkusi konferencinio turizmo sritį.
Šiems tikslams įgyvendinti bus ieškoma komunikacijos rinkodaros specialistų ir, anot vedėjos, daugiausia turistus bus stengiamasi vilioti internetu, nes šiuo metu daugelis turistų apie Lietuvą sužino būtent tokiu būdu.
"Pavyzdžiui, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centre nėra žmonių, kurie dirba ar galėtų dirbti su elektronine rinkodara. Iki šiol buvo koncentruojamasi į dalyvavimą parodose, popierinių žemėlapių ir informacinių leidinių leidybą", - sako specialistė ir tvirtina, kad įgyvendinant strategiją bus ieškoma internetinę rinkodarą perpratusių specialistų.
Tikimasi, kad iki 2020 metų atvyks 10 proc. daugiau turistų nei dabar. Visgi siekis tapti Baltijos šalių turistiniu centru, anot kai kurių politikų, per tokį trumpą laiko tarpą yra nerealus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą