Ukraina turi daugiau kaip 20 uostų, iš kurių 4 privatūs, o 18 - valstybiniai. Odesos uostui tenka apie 25 proc. rinkos. Tai valstybinis uostas, nors jau 17 metų jis dirba pagal pasaulines tendencijas ir jame nuosavybę yra įsigijusios užsienio kompanijos, pavyzdžiui, Austrijos, Prancūzijos, Vokietijos, JAV, Rusijos.
Kaip ir Klaipėdos, Odesos uostas yra miesto centre. Tai universalus uostas, jame kraunami įvairūs kroviniai. Iki 2008 m. šiame uoste buvo pasiektas rekordinis 35 mln. t krovinių kiekis, o paskui krova sumažėjo. Pernai uoste planuota perkrauti 26-27 mln. t krovinių. Apie 40 proc. visų krovinių sudaro tranzitiniai kroviniai, kurie keliauja į Kazachstaną, Baltarusiją, Moldovą, Rusiją, o 60 proc. - Ukrainos kroviniai. Šalis daugiausia eksportuoja žaliavas, o importuoja gatavą produkciją.
KRUIZAI. Pernai kruiziniai laivai į Odesą užsuko apie 80 kartų.
50 proc. uosto krovinių sudaro skysti kroviniai - nafta ir jos produktai, maistiniai aliejai ir kiti, kitus 50 proc. krovinių - sausi kroviniai ir visų pirma konteineriai. Odesos uoste yra du konteinerių terminalai.
Per pastaruosius 10 metų uostas iš šalies sulaukė 300 mln. JAV dolerių investicijų, ir pats investavo apie 250 mln. dolerių. Odesos uostas didžiuojasi neseniai pastatyta transporto estakada, kainavusia 10 mln. dolerių, nuo miesto nukreipiančia nemažus autotransporto srautus. 2010-aisiais uosto grynasis pelnas sudarė apie 80-85 mln. dolerių ir visi pinigai atiteko Ukrainos biudžetui.
Iš uosto geležinkeliu išvežama tik 10 proc. konteinerių, ir 90 proc. - autotransportu. Planuojama konteinerius plukdyti upėmis šalies viduje. Tam praktiškai dar pernai buvo pasiruošta, turėjo būti patvirtinta tokio transportavimo tvarka.
Klaipėdoje dar tik svarstomos išorinio uosto galimybės, o Odesoje tai jau daroma. Kartu su Vokietijos kompanija statomas naujas 90 ha plotą užimsiantis konteinerių terminalas. Jūroje jam pastatyta dirbtinė krantinė. Terminalą planuota baigti statyti šiais metais.
Odesos uosto problema - formalumai pasienyje gabenant krovinius, kuriuos norima supaprastinti. Muitinės kontrolė kartais trunka 4 valandas. Remiantis europietiška praktika, tai turėtų trukti ne daugiau kaip pusvalandį. Problemų kyla todėl, kad dėl krovinių reikia pildyti šimtus dokumentų. Uostas jau seniai yra pateikęs pasiūlymus ministrų kabinetui. Buvo pradėtas rengti atskiras įstatymas dėl konteinerių gabenimo, į kurį Odesos uostininkai dėjo nemažai vilčių.
STATYBOS. Dar pernai pradėtas buvo statyti naujas konteinerių terminalas.
Krovinių savininkai pageidavo supaprastinti procedūras, susijusias su krovinio įforminimu. Į rengiamą atskirą konteinerių gabenimo įstatymą stengtasi sudėti viską, kad Ukrainos kontroliuojančios tarnybos sudarytų maksimaliai naudingas sąlygas.
Odesos uostas yra pagrindinis Juodosios jūros uostas, į kurį užsuka kruiziniai laivai. Pernai jie į šį uostą atplaukė apie 80 kartų.
Jūrų keleivių terminalas, rekonstruotas 1994 m., gali aptarnauti 4 milijonus keleivių, tačiau tiek jų pastaruoju metu nesulaukiama. Palyginti su sovietiniu laikotarpiu iki 1991 metų, keleivių srautai, kurie per metus sudarė kelis milijonus, sumažėjo. Pernai buvo aptarnauta tik 100 tūkst. kruizinių laivų keleivių. Tačiau pastaruoju metu keleivių srautai auga kasmet maždaug po 10 proc. 2009 metas kruiziniai laivai atplaukė 52, 2010 m. - 72 kartus. Tarp keleivių maždaug pusė jų yra Europos turistai, ir pusė iš Amerikos. Kruizinei laivybai pastaruoju metu Ukrainoje skiriamas didelis dėmesys, steigiama Juodosios jūros kruizinių uostų asociacija.
Pačiame uoste dirba 2800 žmonių, dokininkų - apie 1000, o turint omenyje ir kitus su uostu susijusius sektorius, visą jūrinį kompleksą, sudaro apie 15 tūkst. žmonių.
Uosto laivybos kanalas nuolatos gilinamas, kadangi plaukia vis didesni lavai, turintys didesnę grimzlę. Dabar priimami 13 m grimzlę turintys laivai, o naujame statomame terminale bus galima priimti ir žymiai didesnius laivus.
RELIKTAI. Senos skulptūros Odesos uoste išliko.
VAIZDAS. Nuo kalno atsiveria gražus vaidas į jūrų keleivių terminalą.
Rašyti komentarą