Saugumas
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą tikėtasi, kad įvairių patikrinimų uoste ir laivuose sumažės. Tad dabar žmonės, kai norint patekti į uostą ar perkant laivo bilietą reikalaujama asmens kodo, piktinasi tuo, jog formalumų ne sumažėjo, o padaugėjo. Dėl to jie kaltina arba Lietuvos valdžią, arba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją.
Primename, jog šiemet nuo liepos 1 d. pradėjo galioti Tarptautinis laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodeksas (ISPS Code), susijęs su uostų ir terminalų bei laivų saugumu terorizmo atžvilgiu. Jis yra įgyvendinamas pasauliniu mastu, jo reikalauja Tarptautinė jūrų organizacija (IMO). Tad šį reikalavimą teko įgyvendinti ir Klaipėdos uostui, ir Lietuvos laivams.
Tikrins po pusės metų
AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos Tarptautinės jūrų perkėlos (TJP) ir AB "LISCO Baltic Servise" (LBS) terminalų apsaugos pagal ISPS kodekso reikalavimus planai buvo sujungti į vieną, todėl Klaipėdos uoste dabar yra 16 terminalų, kuriems yra taikomi ISPS kodekso reikalavimai. Visi terminalai turi patvirtintus apsaugos planus, uosto terminalų atitikties aktus bei paskirtus apsaugos pareigūnus. Nuo šių metų balandžio 29 d. pradėjo galioti šių metų kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl laivų ir uosto įrenginių apsaugos stiprinimo. Jis sugriežtino ISPS kodekso reikalavimus Europos Sąjungos (ES) šalims. Daugelis ISPS kodekso B dalies rekomenduotinų punktų tapo privalomais. Visos ES šalys privalo suformuoti Laivybos apsaugos ryšių centrą, kompetentingą laivybos apsaugos instituciją. Lietuvos susisiekimo ministro įsakymu tokia institucija Klaipėdos uoste yra paskirta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Po šešių mėnesių nuo ISPS kodekso taikymo pradžios ES komisija atvyks tikrinti, kaip laikomasi ISPS kodekso bei Europos Parlamento reglamento reikalavimų.
Dėl asmens kodo
Pagal ISPS kodeksą yra trys uosto terminalų apsaugos lygiai. Dabar yra pirmas apsaugos lygis, kitaip dar vadinamas kasdieniniu. Taigi iš esmės uoste niekas nesikeičia. Beje, kai kuriuose terminaluose iš žmonių, norinčių patekti darbo reikalais į terminalą, reikalaujama asmens kodo. Nereikėtų pamiršti, kad Lietuvoje galioja Asmenų duomenų apsaugos įstatymas ir toks reikalavimas tarsi prieštarauja šiam įstatymui. Beje, ISPS kodekso reikalavimuose konkrečių nurodymų dėl asmens kodų nėra. Tad asmens kodas gali būti reikalaujamas, jeigu pats asmuo neprieštarauja jį nurodyti.
Antras apsaugos lygis uoste būtų skelbiamas tada, jeigu būtų turima duomenų apie galimą grėsmę. Tada į terminalą ar uostą būtų ribojamas asmenų patekimas. Trečias apsaugos lygis skirtas tam atvejui, kai grėsmė neišvengiama. Tokiu atveju terminalas būtų uždaroms, žmonės iš jo evakuoti, į jį patektų tik jėgos struktūrų atstovai.
Laivų identifikavimas
Atsižvelgiant į ISPS kodekso reikalavimus Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos (LET) naujasis bokštas, kai bus pastatytas, turės būti integruotas į informacinę sistemą, kuri priima signalus iš automatinės laivų identifikavimo sistemos. Prie laivo žymės bus laivo identifikacinis numeris, kaip to reikalauja ISPS kodeksas, ir kiti duomenys bus gaunami automatiškai. Tada nebereikės kelis kartus per radiją šaukti ant viso pasaulio klausiant, koks laivas plaukia.
Laivas automatiškai per palydovą pats perduoda signalus. Jeigu krante yra priimanti stotis, signalas konvertuojamas.
Galioja laikini sertifikatai
Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) direktoriaus Evaldo Zacharevičiaus teigimu, tie Lietuvos konvenciniai laivai, kurie iki liepos 1 d. nespėjo gauti nuolatinių ISPS kodekso atitikties sertifikatų, išduotų LSLA, pusę metų galės naudotis laikinais liudijimais, išduotais klasifikacinių bendrovių. Beje, jos turi teisę išduoti tik laikinus liudijimus.
LSLA Valstybės vėliavos ir uosto kontrolės tarnybos vyr. specialisto Viktoro Pozonkevičiaus teigimu, nuolatinius sertifikatus turi mažiau nei pusė Lietuvos laivų, kiti - laikinus, o tokių, kurie dar neturi jokio ISPS kodekso atitikties sertifikato, tėra tik vienetai. Pavyzdžiui, liepos 4 d. buvo laukiama į Klaipėdos uostą atplaukiančio laivo "Varniai", kuris turėjo būti tikrinamas ir sertifikuojamas.
Laivai, turintys laikinus sertifikatus per pusę metų turės galimybę pateikti vertinimo medžiagą LSLA ir gauti nuolatinį ISPS kodekso sertifikatą, galiojantį 2 metus.
Pats pasirengimas ISPS kodeksui, sertifikavimo kompanijų iškvietimas ir priėmimas, pareikalavo papildomų laivų savininkų ir uosto kompanijų išlaidų. Keltų pasiregimą vykdyti saugumo terorizmo atžvilgiu reikalavimus patikrinti buvo paprasčiau, trampinius laivus, kurių vienas, sakykime, stovi Graikijoje, kitas plaukioja prie Afrikos krantų, kur kas sunkiau.
Evaldo Zacharevičius teigimu, administracija, gavusi planus, ką kiekviena kompanija ketina padaryti dėl saugumo terorizmo atžvilgiu, daug pastabų neturėjo. Pasak jo, tuos planus rengė rimtos kompanijos, tad praktiškai nebuvo prie ko prikibti. Tačiau tai, kas numatyta planuose įgyvendinant ISPS kodeksą, ir kas iš tikrųjų padaryta laivuose, administracija ir klasifikacinės bendrovės tikrins ir toliau. Į Klaipėdą užsukusius laivus inspektuos LSLA inspektoriai. Užsienyje esančius Lietuvos laivus tikrinti buvo patikėta 4 klasifikacinėms bendrovėms.
Kovos su teroristais pratybos
Pagrindinis ISPS kodekso reikalavimas laivams - apribotas pašalinių asmenų patekimas į tam tikras patalpas, pavyzdžiui, į tiltelį arba į mašinų skyrių, kad teroristai negalėtų jų užminuoti ar atlikti kitus diversiškus veiksmus. LBS keltų koridoriuose yra kodinės spynos. Tai yra į specialias patalpas gali patekti tik laivo įgulos nariai, o keleiviai gali vaikščioti tik ten, kur jiems leidžiama tai daryti.
Laivuose turi būti stebimi pakrovimo ir iškrovimo darbai. Pavyzdžiui, LBS kelte "LISCO Patria" yra vaizdo kameros, kituose laivuose šie reikalavimai įgyvendinami kitaip.
Laive turi būti saugumo karininkas. Laivui plaukiant į reisą jis turi organizuoti kovos su teroristais pratybas. Be abejo, įgyvendinant ISPS kodekso reikalavimus atsirado daugiau įvairių dokumentų, taigi padaugėjo popierizmo. Pasak E. Zacharevičiaus, ISPS kodekso reikalavimai nėra kuo nors ypatingi. Anksčiau saugumo reikalavimai taip pat buvo vykdomi. Pavyzdžiui, kai laivai plaukdavo į tokius pavojingus kaip Indonezijos arba Pietryčų Azijos rajonus, kuriuose siautėja piratai, įgulos gaudavo instrukcijas ir jas vykdydavo, tik gal nereikėjo tiek daug dokumentų.
Nebėra privalomojo tikrinimo
Nuo gegužės 1 d. pradėjo galioti visi ES teisės aktai, kurių esmė - laisvas prekių, asmenų, kapitalo ir paslaugų judėjimas bendrijos teritorijoje. Taigi nebeliko privalomojo muitinio tikrinimo tarp vidinių sienų. Tačiau galimi atrankiniai tikrinimai, t. y. jeigu įtariama, kad gabenamos nelegalios prekės arba prekės, galinčios turėti neigiamos įtakos žmonių sveikatai ir saugumui. Tikrinimas gali būti atliktas remiantis rizikos analize. Tokią funkciją atlieka teritorinių muitinių pažeidimų prevencijos skyriai.
Jūra yra priskiriama sienai su trečiosiomis šalimis. Laivas išplaukdamas iš uosto praranda bendrijos statusą, jį praranda ir visos juo gabenamos prekės. Todėl laivas, atplukdęs prekes į kitą bendrijos uostą, privalo pateikti prekės statusą liudijančius dokumentus, tai yra įrodyti, kad tai yra bendrijos prekės.
Bendrijos prekėms, gabenamoms laivais, reikia transporto ir prekybinių dokumentais, o trečiųjų šalių prekėms taikoma tranzito procedūra, kuri pradedama kertant trečiosios šalies sieną. Pavyzdžiui, jeigu pas mus gabenamos prekės iš Baltarusijos, tai pastarosios pasienyje būtų pradedama tranzito procedūra ir baigiama pas prekės gavėją, nesvarbu kur jis būtų, Švedijoje, Prancūzijoje ar Anglijoje.
Linijų sertifikatai
Tokie keltai, kaip LBS keltas "LISCO Patria", plukdantis prekes reguliariais maršrutais iš vieno bendrijos uosto į kitą, gali naudotis tam tikrais supaprastinimais. Vienas iš populiariausių supaprastinimų yra reguliarių laivybos linijų sertifikatai. Juos išduoda tos šalies, kurioje yra registruota laivybos kompanija, muitinė. Tokio sertifikato teikiamas privalumas yra tas, kad nereikia įrodinėti prekės statuso. Tiesiog tokiu atveju traktuojama, kad keltai nekirto trečiosios sienos. Laivas praranda laivo statusą ir tai traktuojama kaip prekės gabenimas keliu. Visi LBS keltai turi linijų sertifikatus, todėl muitinės procedūros juose supaprastintos.
Muitininkų pajėgos nesumažėjo
Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnės Linos Tupikaitės teigimu, muitinės pajėgos Klaipėdos uoste po gegužės 1 d. nesumažėjo. Kadangi TJP visi keltai turi reguliarių laivybos linijų statusą, čia pareigūnų sumažėjo, tačiau jie buvo paskirti į kitas vietas. Pasak L. Tupikaitės, po gegužės 1-osios muitinei funkcijų ne sumažėjo, o padaugėjo. Stiprinamos sienos su trečiosiomis šalimis. Muitinei priskirta papildomų funkcijų, pavyzdžiui, žemės ūkio politikos nuostatų įgyvendinimas, t. y. įgyvendinama subsidijuojamų žemės ūkio produktų kontrolė, intelektinės nuosavybės apsauga ir kt. Be to, yra stiprinami kiti padaliniai, pavyzdžiui, pažeidimų prevencijos skyriai, konteinerių terminaluose sustiprintas konteinerių tikrinimas.
Pasienio patikra vėl griežtėja
Lietuvai įstojus į ES supaprastėjo pasienio tikrinimo tvarka tiek asmenims, vykstantiems per valstybės sieną, tiek transporto priemonėms. Minimalus tikrinimas taikomas ES, Europos Ekonominės bendrijos ir Šveicarijos piliečiams ir jų vairuojamoms priemonėms. Minimalus tikrinimas - pateikęs kelionės dokumentą asmuo yra identifikuojamas, ir viskas. Iki tol buvo tikrinama pasitelkiant duomenų bazes. Nebededami spaudai, t. y. pasuose nebedaroma atžymų. Lietuvoje nuo gegužės 1 d. pripažįstamos 29 šalių asmens tapatybės kortelės, t. y. identifikacinės kortelės.
Tačiau nereikėtų manyti, kad apskritai nebeliko jokio tikrinimo. Yra sudaromi rizikos veiksnių faktoriai, sąrašas kuriuo vadovaujamasi ir tikrinama. Taigi kontrolė yra, tik nebėra tokia matoma. Kai Lietuva 2008 metais prisijungs prie Šengeno erdvės, tik tada keleiviai vyks keltais visiškai netikrinami. Jie bus stebimi vaizdo kameromis, tačiau tokio patikrinimo, koks yra dabar, nebeliks.
Beje, birželio 25 d. vykusiame Klaipėdos jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje AB "LISCO Baltic Service" generalinis direktorius Artūras Gedgaudas atkreipė dėmesį į tai, kad po gegužės 1 d. pasienio patikra TJP buvo supaprastinta, o po gegužės 21 d. vėl sugriežtinta. Jis priminė, kad Lietuva 1999 m. ratifikavo Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) konvenciją "Dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo". Konvencijos esmė ta, kad iki minimumo sumažinami formalumai atliekant būtinas procedūras tarptautinių reisų laivuose.
Jūrų uostai yra priskiriami išorinėms ES sienoms. Kadangi į TJP atvyksta keltai tik iš Švedijos, Danijos ir Vokietijos, jų reisai vertinami kaip vidiniai.
Vidmantas MAŽIOKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą