Užteršto grunto, kurio negalima plukdyti į sąvartyną jūroje ir skandinti, Klaipėdos uoste yra apie 200 tūkst. kubinių metrų. Daugiausia jo - apie 130 tūkst. kub. m - yra Malkų įlankoje. Jis turi būti išvalytas iš AB Vakarų laivų gamyklos, buvusios "Baltijos" laivų statyklos ir AB "Klaipėdos laivų remontas" plaukiojančiųjų dokų duobių.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdžio dalyviai buvo supažindinti su parengta užteršto grunto likvidavimo technine užduotimi, kurioje numatyti dviejų rūšių technologiniai sprendimai. Vienu atveju užterštas gruntas būtų siurbiamas ir džiovinamas geotekstiliniuose maišuose, kitu atveju kasamas ir pilamas ant kranto, tačiau abiem atvejais stabilizuojamas. T. y. jis būtų sumaišomas su cementu, šlaku ir pelenais, taptų kietos konsistencijos, tad pavojingos medžiagos nebegalėtų patekti į aplinką.
Abu variantai tinkami
Taikant pirmą variantą atplauktų žemsiurbė ir išsiurbtų visą užterštą gruntą iš doko duobių. Gruntas su vandeniu būtų pilamas į specialius geotekstilinius maždaug 60 m ilgio maišus, kurie talpintų 3-4 tūkst. kub. m skysto grunto. Per maišo poras jis būtų filtruojamas ir per 4-6 mėnesius išsausėtų. Tada jį būtų galima sumaišyti su regentais, cementu ir palikti, nes jis taptų nebepavojingas, ir panaudoti užpilant teritoriją. Filtratas būtų išvalytas pastatytuose valymo įrengimuose ir išpumpuojamas.
Pasirinkus antrą variantą, dokas būtų patrauktas, gruntą iškastų žemkasė, baržomis jis būtų atplukdomas į 152 krantinę ir supilamas. Jį būtų galima iš karto maišyti su regentais ir cementu bei naudoti teritorijai formuoti.
Aikštelės, kurioje bus laikomas užterštas gruntas, vieta yra patvirtinta miesto teritorijų planavimo dokumentuose - tam skirta vakarinėje Smeltės pusiasalio dalyje, į pietus už Jūrų perkėlos terminalo esanti buvusi valčių prieplauka. Tiek geotekstiliniai maišai, tiek iškastas gruntas būtų laikomi maždaug 3 ha teritorijoje, kurią patikėjimo teise valdo Uosto direkcija.
Kitų metų viduryje jau planuojama turėti sutartį su rangovu ir pradėti darbus. Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtos direktoriaus Vido Karolio teigimu, preliminari projekto kaina - apie 20 mln. Lt, darbų trukmė - 2,5 metų.
Pasak E. Gentvilo, konkursas bus gana sudėtingas, nes rangovas gali pasirinkti tiek vieną, tiek kitą technologiją. Abi jas leido naudoti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Rangovas turės suprojektuoti užteršto grunto aikštelę ir tik tada kasti arba siurbti užterštą gruntą.
Atsirado prieštaraujančiųjų
Uosto tarybos narys AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža priekaištavo, kad nebuvo supažindintas su technine užduotimi, sakė, kad dėl grunto stabilizavimo turįs kitokių pasiūlymų, teigė nenorįs, kad 7-10 metų toje vietoje būtų laikomos atliekos.
Ne paslaptis, kad KLASCO turi didelių planų Smeltės pusiasalyje. Galimas daiktas, bendrovė planuoja nuomoti tą teritoriją. Pasak uosto vadovo, koncerno "Achemos grupė" žmonės seniai yra skeptiškai nusiteikę vietos užteršto grunto aikštelei parinkimo atžvilgiu. Spaudos konferencijoje E. Gentvilas teigė, kad A. Paužos nuogąstavimai, idant ta vieta netaptų pavojingų medžiagų saugojimo sandėliu, pagrįsti.
"Neduok Dieve, jeigu mes pasidarytume tokią bombikę, kuri nebeleistų nieko toliau daryti, jeigu ta vieta taptų pavojingai užteršto grunto saugojimo vieta ir jos negalėtume panaudoti teritorijoms formuoti. Todėl siūliau bet kuriuo atveju, nepaisant to, kokią technologiją pasirinks būsimas rangovas, užtikrinti, kad užterštas gruntas būtų stabilizuojamas, idant galėtų būti naudojamas naujoms teritorijoms formuoti", - sakė jis.
E. Gentvilo manymu, ta vieta ateityje netgi galėtų tapti savarankišku Smeltės pusiasalio prielipu. Be to, nuo vietos, kur planuojama užteršto grunto aikštelė, galėtų prasidėti vadinamoji pratekama estakada, skirta įvažiuoti į Kiaulės Nugarą.
Pasak uosto vadovo, kadangi užterštas gruntas bus imamas ne iš KLASCO nuomojamos teritorijos, Uosto direkcija neprivalanti šios bendrovės informuoti apie techninę užduotį.
AB Vakarų laivų gamyklos, kurios plaukiojantieji dokai negali priimti didesnių laivų, nes dėl užteršto grunto susikaupimo jų duobėse jau seniai yra prarastas projektinis gylis, generalinis direktorius Arnoldas Šileika nerimavo, kad jeigu techninė užduotis bus pradėta derinti su visais uosto naudotojais, tai užteršto grunto aikštelės teks dar labai ilgai laukti.
"Jeigu norite numarinti šį projektą, tai sakykite tiesiai šviesiai", - piktinosi jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą