Uoste - pajamų rekordas

Skaičiuojama, jog per sausį-rugsėjį Klaipėdoje perkrautų krovinių apimtis siekė beveik 29,9 mln. t. Tai - 980 tūkst. t, arba 3,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Gerokai daugiau (12,6 proc.) šiemet perkrauta skystųjų krovinių. Deja, 6,1 proc. krito biriųjų krovinių skaičius - jų buvo perkrauta kiek daugiau nei 12 mln. t, kai pernai šis skaičius siekė beveik 12,8 mln. tonų.

"Mes priežastis žinome. Praėjusią savaitę teko lankytis Baltarusijoje vykusiosiose transporto ir tranzito dienose, kur susitikome su BNK, Baltarusijos geležinkelio, "Belaruskalij" vadovais. Nuotaikos yra neprastos, išskyrus tai, kad Baltarusija ilgesnį laiko tarpą derėjosi su Rusija dėl žalios naftos savo perdirbimo įmonėms. Dėl kalio turime gerų žinių - siekiama didinti gamybos ir realizavimo apimtis. Pasaulyje dėl sumažėjusio derliaus ūkininkai nelabai skiria lėšų azotinėms trąšoms įsigyti, bet kitąmet tai turėtų keistis", - sakė direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Anot direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, Rygos, Ventspilio ir Talino jūrų uostų krova šiemet sumenko 1,3 - 3,6 mln. t.

Klaipėda išlieka vienu iš trijų augančių rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų - augimu ją kiek lenkia rusų Ust Luga (3,5 proc.) ir stipriai augantis Pirmorskas (10,5 proc.).

Klaipėdos uosto atstovai pasidžiaugė, jog konkurentai gerokai lenkiami konteinerių srityje. Jų šiemet tonomis buvo perkrauta net 18,4 proc. daugiau nei pernai.

Geri krovos rezultatai lemia ir puikius finansinius rezultatus.

"Atplaukia daugiau laivų, tad turime ir didesnes pajamas iš uosto rinkliavų. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu direkcijos pajamos padidėjo 6 procentais arba 2 milijonais eurų - iš viso surinkta apie 37 milijonai. Tai yra didžiausia suma uosto istorijoje", - sakė direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis.

Kol kas devynių mėnesių direkcijos pelnas nėra apskaičiuotas. Per pusmetį jis siekė 15 mln. eurų. Šiuos pinigus žadama toliau investuoti į uosto infrastruktūrą.

Tarp artimiausių darbų yra krantosaugos sienutės statybos Malkų įlankoje, ties botaniniu draustiniu. Penktadienį pranešta, jog žvejai pradėjo skųstis dėl ribojimų, kadangi uostininkai vadovaudamiesi darbų saugos reikalavimais aptvėrė "Klasco" naudojamą teritoriją ties 145-ąja kratine. Uosto direkcijai planuojant pagilinti Malkų įlanką iki 14,5 m pirmiausia bus pradėta nuo krantinių sutvirtinimo. Planuojama, jog artimiausiu metu bus įrengta krantosaugos sienutė nuo 144 iki 145 krantinės.