Klaipėdos savivaldybei uosto plėtra kelia didelį nerimą. Jos atstovai kalba, esą Uosto direkcija su miestu nieko nederina, esą UAB "Sweco Lietuva", rengianti tiek uosto, tiek miesto BP, Savivaldybės plano atžvilgiu vėluoja ir t. t.
Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika sako galįs sutikti, kad uostas rengtų kokį nors specialųjį planą, bet ne BP. Jo manymu, turi būti vienas Klaipėdos miesto BP. Anot jo, savivalda eliminuojama iš labai svarbaus proceso.
Beje, naujajam aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui uosto plėtra neatrodo tokia nerimą kelianti problema kaip atliekų tvarkymo ar smarvės problemos.
A. Vaitkaus teigimu, jeigu nieko nebus daroma, 2026 metais uostas sustos. Jeigu nukentės uostas, kentės visa Lietuva. Uosto direkcijos atstovų manymu, parengus BP procesai uoste galės vykti kur kas sparčiau. Norėdamas išlikti konkurencinėje kovoje Klaipėdos uostas privalo vystytis. To jis nedarė teritorijos atžvilgiu nuo 1993 metų.
Prasidėjo karštoji fazė
Uosto direkcija šiemet ketina baigti rengti ir patvirtinti uosto BP. Laikinasis Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė džiaugiasi, kad rengiamas uosto BP jau pasiekė karštąją fazę, kad prasidėjo aktyvios diskusijos. Uosto direkcija jau gavo daug pozityvių pasiūlymų, pastabų dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitos.
V. Paukštės teigimu, rengėjai įvertins visas pastabas ir artimiausiu metu pateiks patikslintą SPAV ataskaitą derinti įvairioms institucijoms. "Netrukus paaiškės, kaip toliau vystysis Klaipėdos uostas", - sakė jis.
A. Vaitkus nesutinka su tuo, kad dėl uosto BP prasidėjo "žvaigždžių karai" tarp uosto ir miesto. "Klausimų ratas labai didelis. Nuo to laiko, kai buvo pristatytas SPAV, vyksta plati, bet konstruktyvi diskusija. Tiek į iš savivaldos, tiek į iš miesto bendruomenės gautas pastabas bus atsižvelgta. Į dalį jų jau atsižvelgta. Manau, tai, kad uostas savo planą rengiasi truputį anksčiau nei miestas, nėra blogybė. Miesto bendrojo plano parengti be indikacijų iš uosto taip pat nebus įmanoma.
Džiugu, kad naujoji Susisiekimo ministerijos vadovybė pritarė mūsų ketverių metų strateginiam planui, kuris buvo patvirtintas pernai gruodžio pradžioje, kad supranta, jog būtina sutvarkyti uosto įplaukos vartus, juos paplatinti, perstatyti molus, pasukti kanalo kryptį ir pasiekti uoste 17 metrų gylį, - kalbėjo A. Vaitkus. - Susisiekimo ministras įžvelgia, kad uosto plėtra - didelis šansas ne tik pačiam uostui, bet ir miestui, ir regionui, ir visai Lietuvai. Tokio dydžio plano nėra nei visoje transporto tranzito sistemoje, nei apskritai Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad mūsų nuostatos sutampa su Susisiekimo ministerijos vadovybės nuostatomis."
Sąlyčio taškai
"Manau, rasime sąlyčio taškus ir su miestu. Tai labai gera galimybė miestui spręsti įsisenėjusią problemą dėl Baltijos prospekto sutvarkymo įrengiant dviejų lygių sankryžas, kalbėtis dėl pietinio išvažiavimo ir lėšų numatymo. Esu įsitikinęs, kad iki 2020 metų šį klausimą būtina išspręsti. Galima kalbėti apie lėšų iš centrinių organų pritraukimą apskritai miesto infrastruktūrai, kultūriniam sektoriui vystyti.
Klaipėdos uostas taip pat yra Klaipėdos miestas. Jame dirba tie patys klaipėdiečiai. Uosto direkcija labai dažnai atsiduria ieties smaigalyje, lyg pati būtų susigalvojusi, koks tas bendrasis planas turi būti. Mūsų bendrajame plane iš esmės atsispindi uosto naudotojų noras ir toliau būti lyderiais", - sakė Uosto direkcijos vadovas ir pridūrė, kad uosto kompanijos yra patikėjusios direkcijai savo verslo paslaptis, ir ji negali jų atskleisti.
Pasak Uosto direkcijos vadovo, iki 2016 metų miestui direkcija skyrė 85 mln. eurų. Buvo rekonstruojamos gatvės, tvarkomi privažiuojamieji keliai. Direkcija jau daug metų apie 18 proc. savo pelno skiria ir miesto reikmėms.
Pradės rengti PAV
Kitas labai svarbus darbas, kuris laukia Uosto direkcijos - molų rekonstrukcijos ir uosto gilinimo iki 17 metrų poveikio aplinkai vertinimo (PAV) rengimas. Dėl jo 2016 metų vidury pasirašyta sutartis su UAB "Sweco Lietuva". Jau padaryta nemažai paruošiamųjų darbų.
Pasak V. Paukštės, kai bus baigti modeliuoti molai, t. y. už kelių mėnesių, turėsime pasirinkti scenarijų, kaip atrodys Klaipėdos uosto molai. Po to bus pradėtas rengti PAV.
"Rengiant PAV reikės atlikti daug darbų, pavyzdžiui, pastatyti pietinius uosto vartus, atlikti Kuršių nerijos stabilizavimo darbus įrengiant atramines sienutes tam tikrose vietose. Jeigu Klaipėdos uostas maksimaliai būtų gilinamas iki 17 m, reikėtų iškasti 27 mln. kub. m grunto. Didelę dalį jo būtų galima panaudoti naujoms teritorijoms formuoti", - sako V. Paukštė.
Iš esmės turėtų būti perstatytas pietinis molas. Reikalingas molas, kuris iš tikrųjų laužtų bangą. Keičiantis pasaulyje klimatui, šiek tiek keičiasi vėjo kryptys. Klaipėdoje įprastinis nordvestas pereina į ziudvestą. Dominuojantys vėjai dabar jau yra pasislinkę daugiau į pietinę kryptį. Esant 1,5-2 metrų bangoms, jų keteros jau lipa per molą. Todėl siekiama tą molą pastūmėti šiek tiek aukščiau, kad įplaukęs laivas į uosto akvatoriją negautų šoninio poveikio jėgos, kad laivus būtų galima įvesti net ir prastomis oro sąlygomis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą