Grįžtant prie temos
Vakar spaudos konferencijoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai aiškino, kokio uoste "paskendusio" pusės milijono litų neseniai pradėjo ieškoti Specialiųjų tyrimų tarnyba. Direkcija įvardijo tris objektus, kurie sukėlė įtarimų pareigūnams.
Kol kas Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tik du ikiteisminius tyrimus. Vienas jų yra susijęs su inžineriniais 7,8,9 uosto krantinių tyrimais. Kilo klausimas, kodėl Uosto direkcijai už atliktus tyrimus sumokėjus 415 tūkst. Lt UAB "Rapasta", Kauno technologijos universitetui ir Lietuvos inžinierių sąjungai, vėliau teko sudaryti naują sutartį dėl tyrimo darbų su UAB "Geoprojektas" ir vėl mokėti apie 400 tūkst. Lt.
1998 m. 7-9 krantines rekonstravo Belgijos kompanija, akvatorija prie jų buvo pagilinta iki 12 m. Vėliau šiaurinėje uosto dalyje įplaukos kanalas buvo ginamas iki 14 m, tad reikėjo gilinti ir prie minėtų krantinių. Pasak direkcijos atstovų, tyrimus buvo būtina atlikti, mat buvo suabejota, ar, pradėjus gilinti prie šių krantinių ir atliekant kitus rekonstrukcijos darbus, jos nenugrius.
Uosto direkcijos atstovų teigimu, tie tyrimai, kurie buvo atlikti siekiant išsiaiškinti, kokia yra 7,8,9 krantinių techninė būklė po 1998 m. rekonstrukcijos, su naujais tyrimais, kuriuos vėliau atliko "Geoprojektas", nėra susiję. Pastarieji tyrimai buvo būtini pradedant rengti šių krantinių rekonstrukcijos projektą, o ne aiškinantis jų techninę būklę.
Pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko, didelių nuostolių dėl to, kad UAB "Rapaksa" ne visai kokybiškai atliko tyrimus, direkcija neturėjo.
Kitas STT tyrimų objektas - uosto akvatorijos dugne likę rieduliai, nors už jų pašalinimą Uosto direkcija taip pat sumokėjo pinigus. Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, direkcija kiekvienais metais konkurso būdu renka kompaniją, kuri pašalina kliūtis uosto akvatorijoje.
Pasak Uosto direkcijos direktoriaus infrastruktūrai Algirdo Kamarausko, Uosto direkcija tikrai negali garantuoti, kad po atliktų iškėlimo darbų dugne nelikusių akmenų. To patikrinti ji neturi galimybės.
270 tūkst. Lt pernai buvo sumokėta konkursą laimėjusiai UAB "Narų servisas". Manoma, jog STT nurodymu Karinių jūrų pajėgų narai tikrina, ar tikrai tose vietose, kurios nurodytos ataskaitose, yra iškelti akmenys. Direkcija pagal pateiktus dokumentus pretenzijų šiai bendrovei neturėjo. Infrastruktūros direktoriaus teigimu, jeigu bus bus nustatyta, kad direkcijos darbuotojai piktnaudžiavo tarnyba, tada apie tai bus galima kalbėti kaip apie faktą.
Trečias įtarimų sukėlęs objektas - uosto rezervinių teritorijų ir jose esančių pastatų nuoma ir privatizavimas. Pasak S. Dobilinsko, pernai vykusiame uosto plėtros tarybos posėdyje svarstyta uosto rezervinių teritorijų situacija ir jų panaudojimo galimybės. Norint panaudoti teritoriją, reikia ruošti detalųjį planą, o ten kažkokiu būdu atsiradusi privati valda tai trukdo.
Todėl Uosto direkcijos ir miesto valdžios atstovai sudarė komisiją, turėjusią išsiaiškinti, kokia situacija yra rezervinėse teritorijose, kiek ten yra atsiradusių privačių objektų. Tačiau buvo gautas pranešimas, kad STT jau tiria rezervinių teritorijų problemą, tad komisijos darbas buvo sustabdytas.
Uosto direkcijos atstovai tikina, kad jie žino visą situaciją dėl rezervinių teritorijų, tačiau nekomentuoja, kol nepateiktos valstybės kontroliuojančių institucijų išvados.
Išsamiau apie tai skaitykite priede "Prie jūros ir jūroje"
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą